Autorius: Antanas Vitkauskas

Šeštoji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Tai buvo labai nelengva elegija. Todėl, kad Skaitytojas geriau suprastų, paaiškinimai šįkart bus pateikti prieš įžanginį tekstą. Tai – retas, tačiau kartas nuo karto sutinkamas mūsų tinklaraščio reiškinys.

Tačiau, pirma – šiek tiek konteksto. Šioje elegijoje Ovidijaus herojus skuba pas geismo objektę, kuri randasi kitoje upės pusėje. Upei užeina aštriausios mėnesio dienos, ir ji patvinsta. Tiesa, lotynų kalboje upė – vyriškos giminės žuodė, tačiau ši tekstė adaptuota Lietuvių kalbos realijoms (Olimpijados kontekstai!). Visa elegija yra skirta tam, kad Ovidijaus herojus eilinį kartą pašieptų liurbio sindromo kamuojamus jaunuolius, kurie nemoka plaukti ir bijo vandens, ir/arba neišsilaiko vairuotojo pažymėjimo (piloto licencija irgi tinka), kad pravažiuotų (tinka ir perskristi) upę artimiausiu tiltu ar bet kuriuo kitu prieinamu būdu. Elegijoje Ovidijaus herojus ima lyginti prieš jį nusidriekusią upę su visomis upėmis ir jų dievais, figūravusiais tuo metu, kai Romai tai buvo svarbu, kaltindamas jam trukdantį upelį tuo, kad būdamas nežinomas ir niekam neįdomus išdrįsta trukdyti dviejų kūnų meilės kovoje. Continue reading „Šeštoji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Penktoji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Įžanginis tekstas

Elegijos santrauka. Ovidijus sapnuoja sapną ir kreipiasi į sapnų aiškinimo specialistę. Specialistė (no spoilers) išvardija viską, kas šlykštu Ovidijui. Tai – juodoji magija, kurios dėka senė-sąvadautoja išskiria jį su jo mylimąja.

Įžanginis tekstas rašytas 2023 metų Kūčių vakarą, tarp vakarienės ir Vidurnakčio liturgijos.

Ovidijaus herojus elegijose dažnai kritikuoja mistiką, būrimus, bei kitokį ezoterinį mėšlą. Visgi ezoterinių praktikų Romoje būta (pranašystės, Sibilės knygos, augūrijos, ir daugybė kitų, priklausomai nuo konkrečios Romos valstybės provincijos). Vertėjas, būdamas teisingos pasaulėžiūros privilegijuotos rasės vyru, ir šiuo metu atrandantis vis daugiau šiuo trapiu metu itin svarbaus nematerialaus, tačiau materializuojačio Katalikiško paveldo (jokių bajerių apie vėgėlinių šeimos žuvis), taip pat laiko fekalijų krūvomis žemiau išvardintus dalykus: sapnų gaudykles, parsivežtas iš pietų Amerikos, įvairias žemesnio lygio kultūros, bet oh so special Kinijoje pagamintų dantų vėrinius iš Zanzibaro, keltų kryželius, neva menančius vikingų laikus, bei kitokį mėšlą, lengvai parduodamą oh so special žmonėms (max pro level9000 – Taro kortos). Šie neva itin dvasingi blizgučiai yra skirti žmonėms (dažniau – žmogutėms), kurie/os ieško prasmės ir būties gilumo, tačiau dėl išsilavinimo stokos mano, kad visos kultūros yra vienodai deep. Tad normaliam sielos funkcionavimui reikalingo gylio imama ieškoti ne visai toje žmogaus organizmo ertmėje. Kartais – net nosies landoje, po ko prakaitas ima niūchinti kačių mįžalu. Tačiau tai ima neatitikti įžanginio teksto tematikos. Continue reading „Penktoji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“ →

Ketvirtoji Trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Įžanginis tekstas.

Ypatingai jautriems. Tai – pirmasis įžanginis elegijos tekstas, kuriame sąmoningai vartojama necenzūrinė leksika: atėjo laikas išsitraukti apsimestinai smerktinos kalbos kortą. Ši korta atbaidys grožio, taikos ir visuotinio gerumo skleidėjus, kuriais dažniausiai bando apsimesti vatnikai, ekofašistinės žertvos, socialinės lygybės vyskupijos klierikai-autistės, ir kitokie apie neteisingą pasaulį klegantys šūdvabaliai ir šūdvabalės.

Elegijos tekstas – apie pavydą, kuris sukelia pavydo objektui norą aistringai atsiduoti pirmam pasitaikiusiam, kad tik mažiau būtų su pavydu susijusio proto pisimo. Continue reading „Ketvirtoji Trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“ →

Trečioji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Įžanginis tekstas.

Mielos merginos,

Ovidijaus Vertėjas, kaip ir Ovidijaus herojus, Jus truputį įsimylėjęs. Įsimylėjęs tuos „atsitiktinius“ akių kontaktus tikrosios Lietuvos sostinės – Kauno – gatvėse. Įsimylėjęs Jūsų nuostabių akių kraštelius, kuriuose kartais, kai Kauną aplanko stiprus Šiaurys, gimsta mažyčiai, sunkiai pastebimi, bet tokie mieli ašarų lašeliai. Continue reading „Trečioji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“ →

Antroji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas.

Spoiler alert. Antrojoje trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegijoje vyras prisėda šalia patinkančios moters žirgų lenktynių metu. Flirtuodamas jis renkasi ganėtinai neįprastą pickup-line‘ą: jis garsiai deklaruoja pergalės linkėjimus raiteliui, už kurį serga lyrinio herojaus simpatija. Continue reading „Antroji trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Pirmoji Trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas.

Keli įvykiai, nulėmę (nulemsiantys?) šio įžanginio teksto turinį.

Pirmasis. Žmogaus, savo podcastais įtikinusio Vertėją ateiti į dangų aerodromas susprogdintas rusų karo pajėgų pirmąją karo dieną.

Antrasis. Atradimas, kad kai kurie, pasirinkdami teisingą pusę, stipriai persistengia – vieni nori būti teisingiausi, kiti – dėl durnumo.

Trečiasis. Supratimas, kad, kai Ukrainos Respublika laimės karą, reikės labai rimtai mokytis graikų kalbos. Ypač, liturginės.

Ketvirtasis. Vertėjo artimieji įtikėjo filmu Zeitgeist. Tikriausiai šis žinojimas yra esminė paskata Vertėjui pasirinkti įžanginio teksto toną.

Ši elegija – apie pasirinkimus – jie elegijoje gana komiški – elegijos herojus bando pasirinkti tarp besipešančių elegijos ir tragedijos mūzų.
Continue reading „Pirmoji Trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →