Pirmoji Trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas.

Keli įvykiai, nulėmę (nulemsiantys?) šio įžanginio teksto turinį.

Pirmasis. Žmogaus, savo podcastais įtikinusio Vertėją ateiti į dangų aerodromas susprogdintas rusų karo pajėgų pirmąją karo dieną.

Antrasis. Atradimas, kad kai kurie, pasirinkdami teisingą pusę, stipriai persistengia – vieni nori būti teisingiausi, kiti – dėl durnumo.

Trečiasis. Supratimas, kad, kai Ukrainos Respublika laimės karą, reikės labai rimtai mokytis graikų kalbos. Ypač, liturginės.

Ketvirtasis. Vertėjo artimieji įtikėjo filmu Zeitgeist. Tikriausiai šis žinojimas yra esminė paskata Vertėjui pasirinkti įžanginio teksto toną.

Ši elegija – apie pasirinkimus – jie elegijoje gana komiški – elegijos herojus bando pasirinkti tarp besipešančių elegijos ir tragedijos mūzų.
Continue reading „Pirmoji Trečiosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Devynioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas

Kraštinė knygos elegija. Jai ypatingai sunku rašyti įžanginį tekstą.

Tačiau, Vertėjas yra pasiryžęs ištesėti pažadą sau.
Šis pažadas – trys elegijų knygos, kurių pirmąją Vertėjas laiko sėkminga ambicijos įgyvendinimo pradžia. Ši knyga suliepsnojo it venerinis nuotykis – didžiulė aistra išsiliejo į vieną paskui kitą pasirodančius elegijų vertimus. Jai užteko vienerių metų, kuriuos cenzūrine kalba būtų galima apibūdinti kaip ¬žinau, kad nieko nežinau. Necenzūrine – „WTF metais“. Continue reading „Devynioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Aštuonioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Pats (ne)rimčiausias įžanginis tekstas.

Susijusios citatos:

Iz. 9: 4. Visi sandalai karių, trypusių mūšio maišatyje,  visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje, bus sudegintos ir pamaitins ugnį.

Ps. 68: 2. Dievui pakilus pakrinka Jo priešai.

Hipotetinė situacija:

Oro laivo vadas (mokinys): ALEKSOTAS, LY-UAL („lima-yankee-uniform-alpha-lima“), taką 09 atlaisvinau takeliu B („bravo“), kai baigsite darbą, kviečiu kavos.

Skrydžių informatorė: LY-UAL, ALEKSOTAS, stokite į eilę, jūs šiandien keturioliktas.

***

Pasaulį valdo Alpha-Viktorai. Nes Alpha – pirmoji graikų alfabeto raidė. Ja taip pat pažymimi pranašesni kai kurių biologinių rūšių individai. Viktorai – nes lotyniškai victor – nugalėtojas. Continue reading „Aštuonioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Septynioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis vaibas.

Vieną gražią dieną, lauko kavinėje, Ovidijaus elegijos švarraštį baigęs rengti Vertėjas prisėdo išversti dar šiek tiek Ovidijaus.  Savo mieste, kuriame nekenčia Soboro ir dievina Prisikėlimo bažnyčią, kurios papėdėje – musolinišką Amžinojo miesto kvartalą primenanti aikštė. Pilna modernumo, tačiau savo nebyliu baltumu sauganti paslaptingą, beveik neiššifruojamą, Kauno miesto laikyseną. Laikyseną, sugebančią ignoruoti klegančias supermamytes su dar labiau klegančiais jų gemalais, kuriems miestas sako: nemėgstu Jūsų, bet leisiu čia pabūti. Continue reading „Septynioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Šešioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas.

Žodžiai „kaimietė“ ir „kelionė“. Ta pati linksniuotė. Ta pati pirmoji raidė. Tai neturi jokio ryšio su šiuo įžanginiu tekstu, tačiau tiesiog gerai skamba ir kartais nutinka.

Antrosios knygos elegijų ypatybė – jos atitinka Vertėjo gyvenimo realijas vertimo metu. Nutikus melui – elegija apie melą, vykstant protestams prieš abortus Lenkijoje ir už jos ribų – elegija apie nekokybiškai atliktą procedūrą. Nutikus masinei psichozei, kurios taisykles sveikas maištingos dvasios žmogus privalo laužyti – elegija, prieštaraujanti prieš tai skelbtoms Ovidijaus herojaus taisyklėms. Continue reading „Šešioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Penkioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Trumpas elegijos turinys. Ovidijaus herojus dovanoja žiedą savo mylimajai. Ir svajoja pats juo pasiversti, kad būtų ant jos piršto kai ji save glamonėja.
 

Vertėjas primena – įžanginiai tekstai paprastai skirti apjungti Ovidijaus herojų su šiuolaikinėmis realijomis. Taip bus ir šį kartą. Baigiantis metams įžanginiame tekste išdėstytos mintys telieka su Jumis ne tik per šventes, bet ir ištisus metus.

Penkioliktos elegijos Ovidijaus herojus skatina laužyti taisykles – pasinaudoti Kirkės ir Protėjo pagalba. Kitaip tariant, naudotis magija, nes šie veikėjai yra magijos atstovai. Elegijose tai greičiau išimtis. Juk jose Ovidijus dažnai primena sąžiningo meilės žaidimo taisykles, kuriose nėra numatyta vieta Haimonijos žolėms. Pastebėkite, šiuolaikinėje tikrovėje daug būrėjų ir ezoterikos mokyklų daug daugiau tose pasaulio pusėse, kur  pagonybė buvo ilgesnė ir rūstesnė.
Continue reading „Penkioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Keturioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Keletas Vertėjo klausimų Skaitytojui vietoje įžanginio keturioliktosios elegijos teksto.

Tai – antroji nėštumo nutraukimo tematikai skirta elegija. Didžiausias sunkumas – suvokti, kur Ovidijus ironiškas, o kur – nebe. Taip pat itin akcentuotina elegijos struktūra: ji pripildyta mitologinių priežasties-pasekmės ryšį iliustruojančių pavyzdžių. Palikdamas mitologinės plotmės pavyzdžių interpretaciją Skaitytojui Vertėjas koncentruosis į šį ryšį, nes toks šios elegijos perskaitymas atrodo aktualus nūdienos įvykių šviesoje. Continue reading „Keturioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Dvyliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Negailėstingas įžanginis tekstas.

Jeigu esi švelnus, eik prie elegijos, esančios žemiau. Tuomet grįžk prie teksto.

Dvylikta elegija yra ironiška ir apie pergales. Vertėjas šį ironiškumą supranta, tačiau pasilieka teisę ironiškai nerašyti . Priežastis – primityviausioji ironijos versija tapo populiariosios kultūros dalimi, o bet koks quasi-subtiliai meniškas pirstelėjimas vadinamas sarkastišku. Šiame tekste to nebus.
Continue reading „Dvyliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Vienuoliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Vertėjas nuoširdžiai atsiprašo už elegijos ir įžanginio teksto vėlavimą.

Įžanginis tekstas, elegija, ir daug naudingų paaiškinimų pateikti žemiau.

Vertėjas myli vasarą. Gašlią nuogą vasarą, su glotnučio stikline rankoje, ir žaismingais prakaito lašeliais, nusėdančiais ant praeinančių merginų saulės akinių. Kai įdegę maži petukai aplinkinių žvilgsniuose nebemato socialinių provokacijų pavojaus, o karščio dėka legalizuotas gašlumas įteisina mirktelėjimus ir žvilgsnius. Kai rašant įžanginį ar bet kokį kitą tekstą pirštams šąlant nuo ledinės chai latte stiklinės iš merginos prie gretimo staliuko pareina friend requestas. Continue reading „Vienuoliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“