Įžanginis tekstas.
Žodžiai „kaimietė“ ir „kelionė“. Ta pati linksniuotė. Ta pati pirmoji raidė. Tai neturi jokio ryšio su šiuo įžanginiu tekstu, tačiau tiesiog gerai skamba ir kartais nutinka.
Antrosios knygos elegijų ypatybė – jos atitinka Vertėjo gyvenimo realijas vertimo metu. Nutikus melui – elegija apie melą, vykstant protestams prieš abortus Lenkijoje ir už jos ribų – elegija apie nekokybiškai atliktą procedūrą. Nutikus masinei psichozei, kurios taisykles sveikas maištingos dvasios žmogus privalo laužyti – elegija, prieštaraujanti prieš tai skelbtoms Ovidijaus herojaus taisyklėms.
Ši elegija sunkesnė – kelionių motyvui Vertėjas skiria daug dėmesio, tad pašlovintoje tematikoje tenka ieškoti originalumo. Ovidijus pasakė viską, kas žinotina laukiant savo mylimosios oro, vandens, ar žemės uostų (stočių, durniau) atvykimo salėse. O Vertėjas tik pasidalins savo patirtimis, idant Skaitytojas nedarytų taip, kaip jo sutikti veikėjai, nežinantys, kaip elgtis aštuonių-dvylikos kilometrų aukštyje, traukiniui griežiant bėgiais kelių šimtų kilometrų per valandą greičiu, ar jungiantys šeštą surūdijusio kažkada Bavariją šlovinusio automobilio pavarą Lenkijai pasibaigus. Ir nebūtų kaip sezoniniai darbuotojai, bandantys Artimųjų Rytų kilmės taksi vairuotojui Stokholme paaiškinti, kad nerazumiem po norge.
Žemiau – penkios Vertėjo patirtys keliaujant. O kai pasibaigs Viruso sektos valdžia, prisimink Vertėją ir niekada nedaryk taip, kaip jo sutikti Panoptinio vidinio žmogaus Paršelio garbintojai.
Pirmoji patirtis. Vienos oro uosto (VIE) geležinkelio stotis. Jauna šeima iš slaviškos, bet itin draugiškos Lietuvai valstybės bando sutaupyti metro bilietui (Vienoje vienas iš tarifikavimo būdų – nuvažiuotų bet kokio transporto stotelių skaičius). Kaip tyčia inkasuojami visi savitarnos bilietų automatai, išskyrus du – prie vieno iš jų neįgalus senjoras vėžimėlyje (pagarba jam, kad išdrįsta gyventi pilnavertį gyvenimą), prie kito – minėta šeima. Moralas – jeigu nori sutaupyti ir metro nuvažiuoti tik iki tos vietos, nuo kurios važiuoja pigesnės transporto priemonė – nusipirk sumautą nuolatinį bilietą pusvalandžiui, valandai, ar kitai trukmei. Būsi protingesnis, nei daugiavaikė šeima, nesuprantanti nei vienos automato siūlomos užsienio kalbos, bei atsakingesnis kiekvieno eilėje laukiančio piliečio atžvilgiu, mat mažų mažiausiai neeikvosi jų laiko. Vertėjas išduos paslaptį – senjoras vėžimėlyje buvo greitesnis. Mielas skaitytojau, jei Tau per brangus Vienos metro bilietas, geriau tiesiog ten neskrisk.
Antroji patirtis. Automagistralė A2 Varšuva-Berlynas, 352 kilometras (Varšuvos kryptimi). Poilsio aikštelė. Iš pakankamai prašmatnaus automobilio Rusijos Federacijos numeriais (vėl šeima) išlipa tėvas, vilkintis „konfliktinius“ marškinėlius (rus. majka alkogolička), ir po apsilankymo nemokamame tualete, nešinas šešiomis tualetinio popieriaus pakuotėmis po dešimt ritinėlių praneša savo moteriai ir vaikams, kad apvogė neteisingą ir Rusijos nemylintį Vakarų pasaulį (cit. Ja naj*bal zapadnyj mir). Tiesiog nebūkite tokie.
Trečioji patirtis. Madrido Barajas oro uostas (MAD). Biudžetinė avialinija. Prie vartų sėdinti vidutinio amžiaus porelė intelekto nesužalotais veidais pasakojasi, kaip negalima lipti per galines orlaivio duris, nes nupūs variklis. Jeigu taip galvojate, geriau likite namuose, o normalūs keliautojai tegul galvoja, kad jūs neegzistuojate.
Viskas baigėsi tuo, kad sėdėdami paskutinėse eilėse, ir įlipę per priekines duris bendrą keleivių sulindimo į orlaivį laiką ši mūsų šalies gėda pailgino bent dešimčia minučių.
Ketvirtoji patirtis. Kauno oro uostas (KUN). Vertėjas pameta savo ką tik nusipirktą išmanųjį įrenginį. Nuėjęs prie artimiausio pasitaikiusio aviacijos saugumo darbuotojo Vertėjas praneša, kad pasigedo išmanaus įrenginio. Tuomet nuvedamas į kambarį, kuriame randasi saugumo patikros valdymo pultas su daug ekranų, kuriuose matomos tikrinamų damų formos. Labai jaunas prie pulto sėdintis pareigūnas radijo ryšiu praneša, kad „pirmame poste graži merga, galit random čeką padaryt“, į ką iš racijos pasigirsta neįprastai daug necenzūrinių žodžių ir liepimas jaunesniems pareigūnams imtis darbo ir nemalti šūdo. Galiausiai telefoną po vienu iš suolų rado valstybės sienos apsaugos tarnybos šuniukas vardu Koksas (!).
Penktoji patirtis. Skrydis VIE-FRA. Vertėjas sėdi šalia praėjimo, prie lango ir per vidurį – du ties penktojo dešimtmečio riba atrodantys viena iš slavų kalbų (panašia į serbų) kalbantys individai. Išgėrę. Vertėjas niekada nekreipia dėmesio, jeigu kas nors bando sulaužyti taisykles ir slapčia atsigerti atsineštus alkoholinius gėrimus. Vertėjas sugeba susitapatinti su savo nešiojamuoju kompiuteriu ir nepastebėti nuolat besižegnojančio keleivio šalia. Vertėjas geba atsiriboti nuo verkiančių vaikų ir užsikimšusių sauskelnėmis tualetų. Tačiau kai plaukuotos išgėrusių paršelių rankos vis bando prisiliesti prie praėjimu pirmyn-atgal kursuojančios skrydžio palydovės, ir dar vos nenuverčia Vertėjo nešiojamojo kompiuterio, Vertėjo tolerancija kvailybei baigiasi. Sprendimas buvo elegantiškai paprastas – maksimaliai taisyklinga vokiečių kalba pakalbinti skrydžio palydovę apie orą, Alpes iliuminatoriuje, ar dar ką nors, kad du prakaitu ir alkoholiu atsiduodantys žinomos rūšies žinduoliai suprastų, kad jie čia šiek tiek „ne į temą“. Skrydžio palydovė pasiūlė dar elegantiškesnį problemos sprendimo būdą – ant servetėlės užrašė netikrą telefono numerį (viskas vyksta vokiškai), ir padėjo po nešiojamuoju kompiuteriu. Suveikė. Gaila, telefono numeris buvo netikras. Nebūkite kaip šie galimai serbų kalba kalbantys individai. Priekabiavimas yra bloga ir betikslė veikla.
Elegija žemiau. Keletas paaiškinimų – dar žemiau.
Laiko Sulmonas mane, Pelignų krašto trečioji,
Plotas mažytis srovėm dirvą maitina vandens.
Saulė dirvoną galės karščiu pražūtingu vagoti,
Garbei Ikarijaus švies jo šuniškoji žvaigždė.
5 Tesupurena laukus Peligno srovė vandeninga,
Tesuauga švelnioj žemėj vaisinga žolė.
Uogų Cereros gausa teateina iš žemės derlingos,
Vaisių Paladės gausa laukas purentas žymus.
Žemėj bujojant srovėms, augalams prisikelti pradėjus
10 Juodžemio purvą pridengs pilnos velėnos žolių.
Savo stokoju liepsnos. Nors taip sakydamas klysčiau.
Kurstanti liepsną toli; mano liepsna – su manim.
Jeigu tektų atgult tarp Kastoro ir Polideuko,
Geist negalėčiau tikrai dangų pasiekt be tavęs.
15 Lai neramiuosius, kurie pasaulį takais išvagoję
Priešiška dirva prispaus amžiams savuoju svoriu.
Jei reikėtų keliais ilgais sukarpyti pasaulį,
Sekti merginoms tuomet liepia tegul jaunuolius!
Kelią lengviau įžūlus numinčiau į Alpes vėjuotas,
20 Jeigu kartu su manim būtų manoji ponia.
Būčiau kartu su ponia išdrįsęs Libijos Sirtes
Perplaukti duodant bures Notui įpūst palankiam.
Gąsdint pabaisa nedrįs vis įsčiomis lojanti jūroj,
Linkiai Malėjos krantų negeba versti bijot.
25 Ir prisikimšus laivų neišgąsdins prigėrus Charibdė,
Siurbia ir vemia kuri vandenį savo nasrais.
Jeigu Neptūno galia gūsinga nūnai nugalėtų,
Ir užverstų vilnim skubančius gelbėt dievus,
Mano apglėbki pečius savo žastais sniego baltumo,
30 Kūnas įgudęs lengvai saldųjį svorį nuneš.
Jūros įveikęs bangas tiek kartų jaunuolis Heronės,
Kirstų jūrą ir vėl, jei nepaklystų tamsoj.
Laiko tegul be tavęs laukai, stokojantys darbo,
Plaukia upeliais tegul žemė, vagota sausros.
35 Vandenis kreipia tegul į savąją vagą kaimietis,
Vėjas teliečia vėsus medžių viršūnių šakas,
Šlovint nenoriu visai Pelignų kraštų gyvybingų,
Tėviško kaimo, kur gimt tekę, negirsiu tikrai,
Skitiją girsiu, kilìkus žiaurius, britãnus žaliuosius,
40 Nuo Prometėjo žaizdų girsiu raudonas uolas.
Vynšakė guobą apsups: nepaliks ir vynšakė guobos –
Būnu atskirtas kodėl tad nuo savosios ponios?
Pažadą davus buvai ateity mane nuolat lydėti,
Savo ir mano akim prisiekei regint žvaigždėms.
45 Vėjai ir bangos nešios lengvabūdišką žodį merginų –
Blaškomi lapai rudens geba šį žodį nusvert.
Rūpesčio jei tavyje teisėto manim pasilikę,
Laikas papildyt darbais pažadus, duotus žodžiu.
Varomą galų arklių skubėk vežimą paspartint,
50 Pavadžius judink greičiau, verski karčiùs plevesuot!
Tūpkit, iškilūs kalnai, kuriuos jai teksią įveikti!
Slėnių vingiuoti keliai, būkite jai tiesesni!
Keletas paaiškinimų.
1 eilutė. Sulmonas (šiuolaik. Sulmona; lot. Sulmo). Miestas Italijoje, kuriame gimė ir augo Ovidijus (ir jo herojus). Miestas randasi antikiniame Pelignų regione, tačiau šių laikų atžvilgiu – Akvilinos provincijoje. Apie priklausomybę antikiniam Pelignų kraštui liudija bent dešimtyje aplinkinių miestelių esanti Pelignų gatvė, kvartalas, muziejus, paminklas.
4 eilutė. Vyndarystės dievo Dioniso pamokintas Ikarijas (nepainioti su antikinės aviacijos tėvu Ikaru) užvežė pirmą žmonijos istorijoje vyno partiją į Atikos (t.y. aplink Atėnus esantį) regioną. Pirmą kartą pajautę alkoholinių gėrimų poveikį gyventojai pagalvojo, kad Ikarijas mėgina juos nunuodyti ir nužudė jį ir jo šeimą. Po mirties Ikarijas virto Jaučiaganio žvaigždynu, jo dukra Erigonė – Mergelės zodiako ženklu, Erigonės šuniukas Maira – Sirijaus, t. y. „šuniškuoju“ žvaigždynu.
7 eilutė. Cereros uogos (Cerera – graikiškosios Demetros – namų židinio ir žemės ūkio deivės – atitikmuo). Tai – visos grūdinės kultūros, galinčios būti panaudotos duonos gamybai.
8 eilutė. Paladės vaisiai – alyvuogės – vienas iš Atėnės, kurios vienas iš epitetų – Paladė – simbolių.
13 eilutė. Kastoras ir Polideukas. Dažnai mitų herojai po mirties virsta žvaigždynais. Kastoras ir Polideukas (romėnams labiau žinomas kaip Poliuksas) – vienas iš labiau žinomų žvaigždynais virtusių herojų.
19 eilutė. Alpės. Perėjimas per alpes romėnams asocijuojasi su dviem aspektais – pirmas – sunkus, varginantis ir sėkmingas Cezario įvykdytas teritorijos šiauriau Alpių užkariavimas. Antras – kelias per Alpes dėl aukščiau minėtų priežasčių yra vienas iš sunkios kelionės atitikmenų.
21 eilutė. Sirtės – sekluma prie Libijos krantų.
22 eilutė. Notas – pietų vėjas.
23 eilutė. Kalbama apie Skilę – jūroje gyvenančią pabaisą, turinčią šuns bruožų.
24 eilutė. Malėja – vietovė tiek antikinės, tiek šiuolaikinės Graikijos teritorijoje.
25 eilutė. Charibdė – vandenį itin aukštu slėgiu košiantis ir tokiu būdu laivus ryjantis padaras, atsveriantis Skilę – paprastai sunkus pasirinkimas įvardijamas, kaip pasirinkimas tarp Skilės ir Charibdės.
31 eilutė. Heronė – veikėja, kurios meilužis vis plaukiojo paskui ją kirsdamas Viduržemio jūra, kol nepatyrė avarijos ir nenuskendo.
39 eilutė. Skitija, kilikai ir britanai. Kraštai ir tautos, kalbančios keistomis kalbomis, aukojančios keistiems dievams, bei turinčios kitų necivilizuotoms kultūroms būdingų bruožų.
40 eilutė. Pagal vieną iš mitinių versijų Prometėjas buvo prikaltas prie uolos kažkur tarp Krasnodaro srities Rusijoje ir šiuolaikinės Armėnijos.
[įrašo pabaiga]
Published by