Antanas VitkauskasLeave a comment

Šeštoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas

Skiriama patologinėms gyvūnėlių mylėtojoms ir kenčiantiems jų vaikinams.

„Aš tau neleisiu teršti Perlos sielos“, – tarė ji tavo kūnui atsiskyrus nuo jos kūno bei ieškant sauso pagalvės lopinėlio prakaitui nuo kaktos nusibraukti.

Perla galėjo būti jos močiutė. Ar jos bestukė. Ar pūskė. Ar kitas svarbus žmogus. Tačiau, viso labo, tai buvo pelė. Maža balta, tuo  metu jau nelabai gyva pelė. Tą pelę praeities perspektyvoje jai buvo padovanojęs ne siena, patrauktas šalin dar ganėtinai jauno Ovidijaus vertėjo, tuo metu pirmą kartą patraukusio sieną ir pasijautusio all win pozicijoje. Plius 9000+ galios taškų už epochą: bundantis leftizmas baigiantis antrajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui.  Tik vėliau vertėjui buvo pasakyta: nieko nesakyk, nedrįsk teršti jos sielos. Užuot viduje nusijuokęs jaunas, tik klasikinių kalbų pagrindus pažinęs jaunuolis dar kartą patenkintų patologinę gyvūnų mylėtoją ir savo ego, priėmė tai rimtai. Matyt, buvo kvailesnis už Ovidijaus herojų.
Continue reading „Šeštoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas VitkauskasLeave a comment

Penktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Don‘t stick your dick in crazy.

Noli in mente captam imponere mentulam.

(Fons: http://urbandictionary.com)

Vertėjo laiškas (ne)liurbiui. Greičiau, pačiam sau.

Mielas ambicingas jaunuoli iš Kauno!

Prieš metus, gruodžio mėnesį tu ėjai lemputėmis padabinta gatve. Švelnumo buvo pilna tavo širdis, antinksčiai (adrenalinas), kepenys, ir klyno turinys. Ji atrodė, protinga, ambicinga, savarankiška. Ne pagal metus. Labai jauna ir nuostabi. Mažutė, kurią norėjosi suvalgyti kaip mažą saldainiuką. Norėjosi jai suteikti visą pasaulį, parodyti jai tą šio pasaulio mastą, kurį  atradai skaitydamas klasikinius tekstus, pasisodinti šalia savęs į tolimus kraštus skrendančiame lėktuve, kai nepažįstamo miesto švieselės lėktuvui  leidžiantis glostytų jus abu lyg Kalėdinė eglutė, kurią papuošėte kartu, o ją papuošus įvyko pirmasis jūsų bučinys.
Continue reading „Penktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas Vitkauskas1 Comment

Ketvirtoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Sveikas, mielasis skaitytojau!

Kauno miestas ir ruduo užvertė šaltu naktiniu vėju ir pirmaisiais geltonais lapais bergždžią vasaros ekstraversiją.

Vasarą Vertėjo miestas buvo pilnas fiziškai patrauklių bei žvilgsniui prieinamų kūnų. Nūnai – simpatiškų, patrauklių, liepsnojančių merginų akių, grįžtančių į savo mažyčius pasaulius saulei pasislėpus už Neries ir Nemuno bučinio vietos. Medžiai dar žali, bet visi miesto klimato kaitos įrankiai su kelių litrų varikliais  skleidžia rūką, nuspalvinantį Vertėjo miestą nepakartojamu atspalviu. Taip gimsta nuostabus tercetas: miestui būdingas rūkas, besileidžiančios saulės perkusija, kylantis padidinto geltonumo mėnulis ir automobilių bei gatvės apšvietimo sukelti šviesos efektai. Continue reading „Ketvirtoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas VitkauskasLeave a comment

Trečioji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

[tiesioginė kalba]

-Ar jums reikia šiaudelio?

-Kodėl klausiate?

-Mūsų greitojo maitinimo įstaiga nuo šio mėnesio ima laikytis planetos išsaugojimo politikos: mes duodame šiaudelius tik tuomet, kai klientai paprašo.

-Tai tuomet reikia.

-Bet juk planeta mirs.

-Matot tą Mersą?

-??

-Jis suvartoja 15 litrų benzino vienam šimtui kilometrų. Dabar prašau man atleisti, tačiau nenorėčiau šiuo metu mėgautis Jūsų kompanija idant pasimėgaučiau Jūsų maitinimo įstaigos tiekiamu greituoju maistu.

[tiesioginės kalbos pabaiga]
Continue reading „Trečioji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas VitkauskasLeave a comment

Antroji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Ištrauka iš realaus laiško, skirto Vertėjui gūdžiais būvimo liurbiu laikais.

[…] melavau tau, nes labai bijojau tave prarasti iš meilės… norėjau apsaugoti tave…  o dabar atsitiko tai, ko labiausiai bijojau: tu dingsi iš mano gyvenimo. Esu labiau už viską tau dėkinga už laiką, kelionę į Tailandą, išleistus pinigus, o labiausiai – už meilę, kurią man padovanojai. Suprantu, kad mano žodžiai niekada nieko neatpirks, tavo skausmą gali išgydyti tik kitas žmogus, o aš net negaliu pagalvot apie kažką kitą šalia tavęs. Tikiuosi, ilgai nelaikysi pykčio, nes (meluodama – red. past.) norėjau tik tave apsaugot, o mylėjau labiau už viską… […]

Ištrauka pateikta skaitytojo loginiam mąstymui patikrinti.
Continue reading „Antroji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas VitkauskasLeave a comment

Pirmoji antrosios Ovidijaus „Amorų knygos elegija“

Skiriama mielam ir ambicingam jaunuoliui (tikriausiai) iš Kauno.

Norisi didybės? Norisi išgelbėti pasaulį nuo vėžio, AIDS, transporto spūsčių, gamtos taršos ar bado Juodajame žemyne? Gerai. Nes būtent tam tikrų siekių turintys jaunuoliai yra tikslinė klasikinių tekstų auditorija. Liurbiai niekam nėra įdomūs nei nūn, nei prieš dvidešimt amžių.

Klasikiniai tekstai papuoš ir praturtins tave, o su jais susijungus tavo ambicijai ir ego tapsi naujuoju mokslo, meno, ir atsinaujinančio Kauno sekso simboliu (intelligence is sexy, yeah).

Kitas dalykas – gal padarom pertrauką?
Continue reading „Pirmoji antrosios Ovidijaus „Amorų knygos elegija““ →

Antanas Vitkauskas1 Comment

Penkioliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Lygiai prieš metus, 2017 metų gruodžio 1 dieną pasirodė pirmoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.
Praėjus lygiai metams, 2018 metų gruodžio 1 dieną pasirodo paskutinė pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.
Dešimt su vertėju ir Ovidijumi susijusių faktų, pateiktų klausimo-atsakymo forma. Pradėsime nuo dažniausiai užduodamų. Continue reading „Penkioliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas VitkauskasLeave a comment

Keturioliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas.

Dėl penkioliktosios elegijos turinio – paskutinis. Skaitytojo estetinio pasitenkinimo mechanizmai pamatys ir penkioliktąją elegiją. Ji taip pat gaus savo įžanginį tekstą. Tačiau ar dažnai skaitai knygos anotacijas galiniame viršelyje, mielasis Skaitytojau? O padėkas rėmėjams? Vertėjas perspėja – tai skaityti bus verta, bet tai jau ne elegija grynuoju pavidalu, o loginė ir tradicinė pirmosios Ovidijaus Amorų knygos pabaiga. Continue reading „Keturioliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →

Antanas Vitkauskas1 Comment

Tryliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Dar intymesnis įžanginis tekstas, negu tikėjaisi, Mielasis Skaitytojau.

Tryliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Mielasis skaitytojau, nors tau tai eilinį sykį (iš tikrųjų, tik antrą) gali nepatikti, tačiau vėl privalome įžanginį tekstą pradėti paaiškinimais. Tai Tavo paties labui, tad Vertėjas maloniai prašo pakentėti ir kito pasirinkimo Tau nepalieka. Continue reading „Tryliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“ →

Antanas VitkauskasLeave a comment

Dvyliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Visi tekste pavartoti vardai parinkti atsitiktinai.

Pirmą kartą Vertėjas suįžūlėjo: nūn malonusis skaitytojas priverstas pradėti skaityti nuo paaiškinimų, kurių nedaug, bet jie reikalingi. Nes vaško lentelių galima rasti tik kinų gamybos suvenyrų krautuvėje kur nors prie eilinės šventyklos griuvėsių bet kur į pietus nuo Austrijos. Su pigaus metalo stiliumi (rašymo įrankis vaškui, lot. stilus). Tai buvo pirmasis paaiškinimas. Dar du žemiau.

Pirmasis. 10 eilutė. Nuokana. Tai labai nuodingas augalas, augantis ir Lietuvoje. Be to, Lietuvoje jis laikomas vienu nuodingiausių. Panašus į barščius, tik mažesnis. O dar ir medus iš Korsikos pasižymėjo savo kartumu.

Antrasis. 20 eilutė. Romėnai pelėdas ir apuokus laikė blogų pranašysčių ženklais.

Ir dar pusė paaiškinimo. Prisimenate Napają? Žiūrėkite 11-os elegijos paaiškinimą, kodėl ne Napė (gr./lot. Nape).

O dabar – įžanginis tekstas.
Continue reading „Dvyliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“ →