Pavadinimas #2:
Elegija, nusakanti konvencinio vyro brandą.
Pavadinimas #3:
Elegija, nusakanti politinę ir poetinę Ovidijaus brandą
*-olikos metų berniukas auga. Jo žaislai tampa vis brandesni. Jis bėgioja, kartais pasimuša su klasės/kiemo draugais, žaidžia Yo–Yo ir renka caps‘us su pokemonais (Ποκήμων, -ονος, τò). Dar nedrįsta nuolat turėti žiebtuvėlį, tačiau jau žino, kad jo klasės draugai kartais pauosto vyresnių draugų rūkomas (elektronines) cigaretes ant Kauno Akropolio stovėjimo aikštelės stogo. Jis dar klauso tėvų, tad 10 val. po vidurdienio jau guli lovoje ir rūpinasi nauju instagram‘o filtru arba tam tikro turinio medžiaga Žiniatinklyje.
Tai nėra amžina. Ankščiau ar vėliau šis berniukas pamatys mergaitę. O gal – merginą (abiem atvejais – puella).
Iš karto jis nesupranta kas nutiko, tačiau žmogus nėra asocialus gyvulys: klasės draugai bei vyresni jaunuoliai greitai paaiškins meilės pasaulio naujokui, kaip keičiasi jo siela. Ir kūnas.
Už dviejų su puse valandų skrydžio pigiomis avialinijomis (prieš tai – 40-ies minučių kelionė 29-ojo maršruto autobusu), Romoje, prieš dvidešimt vieną amžių toks pats jaunuolis norėjo tapti normaliu suaugusiuoju. Kariškiu, teisininku, vyresniuoju valstybės tarnybos specialistu, ar vadybininku. Bet jam nesisekė. Jis buvo paklusnus tėvui, tėvynei ir jos Tėvui, tačiau nugalėjo kita dievybė. Žaismingasis Veneros sūnus, paleidęs aukso strėlę privertė pajausti, kad mergaitės yra apkabinamos ne šiaip sau, ir ne dėl to, kad „draugystė ir grožis“. Pirma suvirpėjo galvoje, paskui kūne, paskui..
..Amoras veda savo triumfo eiseną, o ankstesnės, supančiotos berniuko vertybės eina greta, lyg tikrojo triumfo metu. Jis galvoja apie mergaitę, ir šios mintys kartu su fiziniais jų atgarsiais, lyg Veneros ir Amoro karveliai veda paskui save susilaikymą nugalėjusį triumfą.
Viskas pasibaigs stebuklu. Jaunuolis su paslaptinga tipiniams postsovietiniams tėvams neįskaitoma kibirkštėle akyse grįš namo po eilinio draugų pasibuvimo kurio nors iš jų sode. Jo akių spindesys bus skirtas mėnulio šviesos šokiui ant JOS kūno didžiajai daliai draugų užmigus po Dioniso vaišių šydu. Buvusios mergaitės kūno skonis ilgam įstrigs jau nebe berniuko lūpų kampučiuose. Dailioji Venera ir žaismingasis Amoras laimėjo prieš Žaliųjų Lietuvą Augusto Romą. Naujosios meilės dievams ir poetui Nazonui priklausančios Romos portikuose vyrai susipažįsta su moterimis prieidami, pasisveikindami ir skelbdami joms meilės karą. Elegija ir keletas paaiškinimų maloniajam skaitytojui – žemiau:
Žodžių kokių sugalvot kai guolis toks kietas atrodo?
Antklode net negaliu savojo kūno pridengt.
Kiek betruktų naktis, praėjo visai neužmigus
Vargstantį kūną vartau, kauluose siaučia skausmai.
5 Jeigu liepsnočiau jausmais, pajausčiau artėjančią meilę,
Gal atkeliavo slapčia kenkti savaisiais menais?
Šitaip nutiko; plonumą strėlių krūtinė patyrė,
Siaučia Amoras nuožmus mano širdy užimtoj.
Gal pasiduoti reikės, o gal įžiebsime ugnį?
10 Aš pasiduodu! Lengviau nešti naštas nuolankiai.
Teko matyti liepsnas, sukilusias deglui sujudus,
Priešingai, vietoj vienoj greitai jo ugnys užges.
Rykščių gauna daugiau už noriai traukiančius plūgą,
Jaučiai, jungą kurie meta pirmieji šalin.
15 Žaslai žaloja nasrus aršesnio prajodomo žirgo,
Skausmo mažiau žirgams nešantiems klusniai ginklus.
Baudžia Amoras nuožmiau ir griežčiau, kas jam vengia tarnauti,
Sklinda tačiau gandai: gailisi savo tarnų.
Štai! Išpažįstu tave! Aš grobis naujasisAmoro!
20 Teismui Tavajam tiesiu surištas savo rankas.
Karo nereikia visai – maldaujam taikos ir malonės;
Ginklų išgirt negalės tavo beginklė auka.
Mirta plaukus dabink, kinkyk karvelius gi Veneros;
Karo vežimą suteiks tavo patėvis žiaurus,
25 Tu stovėsi jame, o tauta triumfuojantį sveikins,
Paukščiai pakinktuose rankoms tavosioms paklus.
Eis nukautųjų minia jaunuolių kartu su mergelėm,
Tavo triumfui nebus savo didybe lygių.
Aš – šviežiausia auka – nešiosiu žaizdą neseną
30 Pančius belaisvio naujus protas įkalintas kels.
Rankomis surištomis už nugaros eisianti gėda,
Kaip ir dorybė, ir tai – trukdo kas meilės kare.
Viskas tavęs bijos, o rankos vis stiebsis į dangų,
Šauks kuo garsiausiai minia triumfui tavajam „Valio!“.
35 Tavo Vilionėms padės draugai – Paklydimas ir Šėlsmas,
Ši nuolankioji minia tau visuomet priklausys.
Juk bendražygiai padės pažaboti dievus ir mirtingus,
Tektų nuogam pasilikt šių atsisakius tarnų.
Motina iš aukštumų Olimpo džiaugsmingai mojuoja,
40 Rožės žiedai sėjami tavo triumfui pagerbt.
Deimantais plaukus dabink, težvilga sparnai padabinti!
Auksu puoštam vežime auksu išpuoštas, spindėk!
Sielų liepsnot nemažai tu privertei – žinom, ką moki.
Tavo darbas praeit gausiai paliekant žaizdų.
45 Strėlės tavo sustot negali, net jeigu norėtum,
Jų kaimynystėj liepsna gali ir dūmais pakenkt.
Gango užėmęs žemes į tave panašus buvo Bakchas.
Būsi karveliais garsus, kinkiniu tigrų – jisai.
Tavo kadangi galiu šventajame būti triumfe,
50 Tu nugalėjai, jėgas mūšiams kitiems pataupyk!
Cezario žvelki karius! Giminė tavo karą laimėjo,
Mūšį laimėjus ranka saugo belaisvius savus.
Jeigu kasnors neaišku (tai NE komentaras, tai skirta palengvinti skaitymą Amoro karo naujokui).
Deivės Veneros/Afroditės atributai (11, 23, 26, 39, 48 eilutės): mirtos šakelė, vežimą traukiantys karveliai, aguonų ir rožių žiedai, aistros-geismo deglas (fizinė išraiška) arba liepsna (metafizinė jausmų išraiška).
24 eilutė. Pagal vieną iš mito versijų, Amoras/Erotas gimė iš Veneros ir Marso (gr. Afroditės ir Arėjo). Ši mito versija tinka Ovidijaus herojui supriešinti daug kraujo liejantį karą ir taikų bei beginklį Amoro žaismą (meilės strėlės ir nemedicininio pobūdžio žaizdos nesiskaito). Be to, meilės karas dažnai keičia tikrą karą ir atvirkščiai. Tuo Ovidijus ir jo herojus dažnai naudojasi.
47 eilutė. Bakchas/Dionisas paprastai asocijuojamas tik su ebrietas alcoholica (apsvaigimas, sukeltas etilo alkoholio). Deja, Dioniso keliamas pamišimas (žygis į Indiją čia tik dar vienas pastovus atributas) yra kiek stipresnis ir turi daugiau bei įvairių simptomų, tad kai kurie Amoro ir Bakcho keliamo pamišimo aspektai sutampa.
51 eilutė. Cezaris ir Marsas (Amoro giminė – patėvis) – abu nereti triumfo eisenų herojai (vienas – istoriškai, kitas – poetiškai).
[įrašo pabaiga]
Published by