Ištrauka iš realaus laiško, skirto Vertėjui gūdžiais būvimo liurbiu laikais.
[…] melavau tau, nes labai bijojau tave prarasti iš meilės… norėjau apsaugoti tave… o dabar atsitiko tai, ko labiausiai bijojau: tu dingsi iš mano gyvenimo. Esu labiau už viską tau dėkinga už laiką, kelionę į Tailandą, išleistus pinigus, o labiausiai – už meilę, kurią man padovanojai. Suprantu, kad mano žodžiai niekada nieko neatpirks, tavo skausmą gali išgydyti tik kitas žmogus, o aš net negaliu pagalvot apie kažką kitą šalia tavęs. Tikiuosi, ilgai nelaikysi pykčio, nes (meluodama – red. past.) norėjau tik tave apsaugot, o mylėjau labiau už viską… […]
Ištrauka pateikta skaitytojo loginiam mąstymui patikrinti.
Iš vienos pusės, nuotykiai, reikalaujantys apgauti duris sergintį Antrosios elegijos vergą, intriguoja. Tačiau, ar po trumpo nepasiekiamybės žaidimo durys neturėtų atsiverti? Ar neturėtum būti įleistas per tarnybinį įėjimą į požeminį A+ klasės ofisų kitapus Neries parkingą, kai potencialus tavo nuotykis yra darbo vietoje? Ar neturėtų tai vykti tavo (paskui teks dėmes valyti, turėk omeny) arba dalinimosi paslaugai priklausančio automobilio galinėje sėdynėje? Jeigu Tavęs nori, mielasis skaitytojau, Ji apgaus ką nors kitą, suteikdama ko nusipelnei Tu ir Tavo vyriškumas. Be to tai reikš, kad tas, kurį tu pastūmei nes ne siena ir galima patraukti yra liurbis (EGO +9000 EXP +28 000).
Antrojoje elegijoje vaizduojamas ne pirmas Ovidijaus herojus-liurbis. Jau matėme liurbį, stūgaujantį Eurovizijos repertuarą apie jausmus (ne, ne Izraelio atstovės), liurbį, verkšlenantį po geismo objekto durimis, Andrzej iš Nemenčinės (vs. studentas Vytis), o liurbių paradą už liurbių lygybę vainikuoja seilėtų laiškų autorius iš vienuoliktosios Pirmosios knygos elegijos.
Antikoje tai vadinta (sen. gr.) paraklausythyron („prieš uždarytas duris“), nūnai – tiesiog liurbio sindromas.
Būtent tokiems lyriniams subjektams nepavykus uždangstyti melo, sakoma: „melavau, nes norėjau apsaugoti“. Belieka pasirinkti: ar toliau liesi seiles prie Jos durų jai smaginantis su kuo nors kitu galiniame prabangaus namo Kleboniškyje kieme ir vėliau tikėsi „atsiprašymo“ ašaromis, ar toliau tobulėsi ir pats nepastebėsi, kaip staiga atsirandi kitoje barikadų pusėje.
Nes, kad ir ką sakytų įvairių teisių gynėjai, šiame pasaulyje stovi (stovėjo, stovės) ir drėksta (drėko, drėks) tik nuo teisingų dalykų. O tam kad sudrėktų Tu, mielasis Skaitytojau, turi nebūti liurbiu – netik netingėti pasidomėti kur yra klitoris bei ką su juo daryti (Jos to nusipelnė, patikėk), bet skaityti klasikinius tekstus bei nepasiduoti įvairioms socialinio turinio provokacijoms.
Elegija ir keli paaiškinimai – žemiau.
Ei, Bagojau, kuriam pavesta šeimininkės gerovė,
Ką pasakysiu, klausyk, gali suteikti naudos.
Vakar saulės šviesoj regėjau bevaikštant merginą,
Portikas saugojo ją laikęs Danajo dukras.
5 Man patiko staiga: tuoj nusiunčiau trumpą laiškelį
Virpanti rašė atgal: šitai nūnai nevalia.
Ir, kodėl nevalia, man greit priežastis paaiškėjo:
Rūpestis tavo per daug griežtas tavąja ponia.
Jei išmintingas esi, patikėk, mano pykčio neverta
10 Užsitarnauti – nustok! Mirti juk priešams linkiu.
Bet neturįs išminties – vis bando apsaugoti ponią,
Kam gi ją saugot? Nuo ko? Darbas neturi naudos.
Bet beprotybę tegul jis myli kaip buvo pripratęs
Laiko tegul tyra traukiančią akį žmonių.
15 Laisvės žiupsnelį slaptos suteiki per apsaugą savo,
Kiek suteiksi, tuojau bus atiduota atgal.
Dirba abu kai išvien–ponia paklusni savo vergui;
Bijo kai būti išvien – teks gi tuomet apsimest.
Skaito laiškelį viena – apsimesk, jog jai motina rašo!
20 Svetimas jeigu ateis – susipažinkit vėliau.
Sergančią jeigu lankys ji draugę, nors ta nesusirgo,
Tavo įtikinti bus darbas, jog serga jinai.
Jeigu grįžtų vėlai, nekreipki į laiką naktinį,
Galvą nulenkęs užuot knarkdamas snausti gali.
25 Klausti nedrįsk reikalų linais padabintos Izidės,
Ir nebijok vakarų apvaliame teatre.
Tinkamas sėbras netruks nutylėjimo naudą patirti!
Paprastesnių pareigų nėr! Patylėti gana.
Mėgsta tokį visi: gyvena, nejaučia botago;
30 Galių įgauna toksai – likę paklūsta vergai.
Kad pasislėptų tiesa, apgaulę toksai išgalvoja,
Melą panašų pateikt bando kaip vergo ponia.
Vyras jei susirauks ir parodys raukšles savo veido,
Moters mielumas tuoj pat vyrą priversiąs paklust.
35 Protarpiais leiski ginčą sukelt – tegul šeimininkė
Budeliu šaukia tave verksmą išmokus vaidint.
Tik atsargiai prieštarauk – ji turi gebėt atsakyti –
Tikrą kaltę dangstyk – ją melaginga pakeisk.
Taip nuolatinė garbė tau kris kaip ir turtai didžiuliai.
40 Šitaip darysi – tuojau laisvę galėsi išpirkt.
Ar nematai? Skundikų kaklai apvynioti grandinėm?
Širdis tyrąsias tuojau slepia belangės tamsa.
Geidžia vandens vandeny Tantãlas ir ilgisi maisto,
Šitai liežuvis plepus atnešė savo darbais.
45 Kol pernelyg akylai Ijonę saugojo Argas –
Greitai baigė dienas – deivė Ijonė nūnai.
Velkantį matęs esu nuo pančių pamėlusias kojas –
Vyrui atskleidęs jisai nuodėmę slaptą žmonos.
Reikia nubausti griežčiau, abiems plepumas pakenkęs,
50 Kenčia ir vyras ir ji – lydi šlovė nekokia.
Tu patikėki, jokiam sutuoktiniui nereikia žinoti
Nuodėmių – nieks nesidžiaugs jas sužinojęs slapta.
Jeigu vyrui vis vien – jo ausys vis tiek nepriimsią,
Jeigu jis myli, tuomet tavo skausminga kalba.
55 Kaltę įrodyt sunku net turint įrodymą aiškų,
Savo teisėjo tiktai kliautis galėtų valia.
Gali ir pats pamatyt – bei neigiančio gal paklausysiąs,
Savo prakeiksiąs akis ir patikėsiąs melu.
Ašaras tuoj pamatys sutuoktinis – pradės ašaroti
60 Ir pasakys: dėl to kaltas tik vergas plepys.
Kam kova nelygi? Tavęs nugalėto botagai
Laukia; sėdi jinai tavo teisėjo glėby.
Neketinu nusikalst, nuodų nedrįsiu maišyti,
Rankoj tikrai neblizgės kardo tiesaus geležis.
65 Tik leidimo prašau aš ponią saugiai mylėti,
Kas galėtų lengviau būti už mūsų maldas?
Keli paaiškinimai.
1 eil. Bagojas. Eunuchas. Vergas. Saugo duris (dažniausiai). Dažniausiai samdomas sutuoktinio, idant prižiūrėtų žmoną. Būtent jis yra didžiausia kliūtis tarp atsitiktinių lytinių santykių ir namų šeimininko sutuoktinės. Dažnas svečias komedijose, apžaidžiznčiose šį atstumą.
4 eil. Danaidžių portikas. Portikas – kolonados apribota stogeliu dengta galerija, skirta pasivaikščiojimams. Ovidijus ne kartą yra rekomendavęs tokio pobūdžio vietose užmegzti naujas pažintis su geismo objektais. Danaidės – 50 Danajo dukrų nužudžiusios savo sutuoktinius. Ironiška? Taip. Juk visuomet malonu namo grįžti ne vienam, už parankės vedant naują auką, kurią nužiūrinėja savo sutuoktinių žudikių statulos.
25 eil. Linu padabinta Izidė. Izidė – tai tamsa, mėnulis, naktis, misterijos (jos kultas atkeliavo į Romą iš nelabai tolimo Egipto ir perėmė kelių deivių funkcijas). Kas yra misterijos? Paslaptis. Kaip ir tai ką tavo frendė su benefitais pasakoja savo draugėms apie tavo ilgį ir gebėjimus.
26 eil. Teatras. Kada nors buvai susipažinęs su atitinkamo turinio nuotykiu teatre? Pabandyk. Juolab, sutuoktiniai dažniausiai išleidžia ten savo žmonas pasižmonėti. Be to, Ovidijus tai rekomenduoja Meilės mene nes mankština smegenis ir trunka trumpiau negu klasikinių tekstų skaitymas.
44 eil. Tantalas. Už ilgą liežuvį ir nežinojimą ką kur galima sakyti stovi vidury ežero ir negali atsigerti.
[įrašo pabaiga]
Published by