Įžanginį žodį Ovidijaus vertėjas pradės citata.
Citatos autorė: viena garsi Lietuvos moteris.
Citatos šaltinis: delfi.lt; teksto originalas numato tematiką, skirtą #metoo. Vertėjas nesiruošia tyrinėti šios tematikos (dėl šios priežasties nepateikia tikslios nuorodos), tačiau citata labai tinka Ovidijaus tekstams.
Citata: […] kabinausi prie vyrų. Siunčiau žinutes. Nakvojau. Buvau pasimatymuose. Pavyzdžiui, su trimis nacionalinės premijos laureatais. Buvau jų ofisuose. Su kažkuriais buvo sekso. Mano vyrai visada buvo įtakingi. Nes aš su liurbiais nemiegu.
Įžanginis devintosios pirmosios Ovidijaus knygos tekstas nėra skirtas tirti seksualinio priekabiavimo problematikai.
Iš esmės judėjimas #metoo numato priekabiavimą iš galios pozicijų. Būdamas akademinės bendruomenės nariu, Vertėjas visiškai nepalaiko tokio elgesio. Vis gi, elegijos tekstas numato tai apmastyti, ir galios aspektą pateikti plačiau. Būtent galios, o ne pigaus priekabiavimo naudojantis tarnybine padėtimi. Galios, kuri matosi iš pirmo žvilgsnio, o ne sužinojus užimamas pareigybes. Jos anksčiau ar vėliau bet kokiu atveju pasibeldžia į tokio vyro duris. O šioms pareigybėms atėjus į Tavo gyvenimą, mielasis Skaitytojau, baigiantis pirmajam XXI amžiaus dvidešimtmečiui, prasideda sunkumai.
Pradėkime nuo pradžių. Šiuolaikinis vaikinas. Gal – paauglys, gal – jaunesniųjų kursų studentas. Jeigu patikėsime kartų teorija, galime jį priskirti Z kartai, nors pagal tą pačią kartų teoriją, mūsų žemyno rytuose kartų kaita kiek vėluoja. Be to, Ovidijaus vertėjas dėsto aukštojoje mokykloje, kurioje Z kartos vertybės nėra toleruojamos iš pagrindų. Ne todėl, kad ši aukštoji mokykla yra pasenusi ar taiko itin konservatyvius metodus (taip tikrai nėra), o todėl, kad švelnus emocinis pasaulis prozektoriume paprasčiausiai netinka. Tiesą sakant, netinka jis ir šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau, būvimas meilės arba valstybės kariu numato ilgą ir tikriausiai pabaigos nenumatantį kelią į profesinį ir fizinį tobulėjimą. Dvasinio tobulėjimo praktikų apologetai jau gali spausti kryžiuką naršyklės lango viršuje.
Keli teiginiai-indikatoriai:
Dėmesio, žemiau esanti informacija gali žeisti Jūsų jausmus. Tai tik įspėjimas.
- Siauros kelnytės nėra patogu ir/ar gražu. Suprantama, automatinis paskutinio tavojo vyriškumo požymio kasymas vaikščiojimo metu gal ir patogus bei malonus. Bet tai, kas madinga (jeigu dar madinga), nebūtinai stilinga. Meniškas vėpla gali būti mielas ir draugiškas. Kartais jį gali mėgti merginos. Tačiau, ar ne dėl tokių moterys linkusios reikalauti dar daugiau teisių į savo pačių vyriškumą?
- Teisingiausias vyriškas drabužis – kostiumas (kartu su klasikiniu išsilavinimu ir jo teikiamais privalumais).
- Teisingiausia kalba – be šypsenėlių, GIF‘ų, stickerių ir nuotraukų ad rem. Pabandyk vietoje šypsenėlių ar 15sek. trukmės vaizdo įrašų naudoti lotyniškas sentencijas. Latine nescis? Išmok. Non potes? Liurbis! Bijai, kad bus per sunku? Mįžnius (homo mingens).
- Skylėti džinsai parodo kad tu neišmokai vaikščioti nekrisdamas, o ne tai kad esi nuostabus.
- Tu nesi nuostabus a priori.
- Tavęs niekas neprivalo girti už kiekvieną menišką pirstelėjimą.
- Vertėjas neturi kompetencijų taip rašyti. Jis nėra sociologijos, antropologijos ar edukologijos ar stiliaus/mados sričių specialistas. Tačiau, vertėjo jaunystėje nukeliautas liurbio kelias ir Klasikinis išsilavinimas leidžia rašyti apie bet ką. Klasikinis išsilavinimas apskritai leidžia viską.
- Jeigu atvarei iš kaimo studijuoti lygių teisių studijų kurio nors Lietuvos universiteto Lyčių studijų centre, išmok nemėtyti panaudotų dalykų į klozetą.
Kas nebūtinai šiuolaikinį jaunuolį išgelbės nuo amžinos nekaltybės, kultūrinio mėsos nevalgymo ir nežinojimo kas veikiama su merginomis (nes bijo likti kaltas #metoo)? Galia. Ta galia, kurią jau minėjome. Ne ta, kuria piktnaudžiavo vienos radijo stoties savininkas – tai neleistina. Kalbame apie galią, nurodytą įžanginėje žymios Lietuvos moters citatoje. Tai nesenstanti ir tvari galia, nepavaldi jokiems judėjimams ar perdėto pakantumo vėjams. Galia, išsiurbianti iš moters susidomėjimą, susižavėjimą, ir norą praktiniu požiūriu pasidalinti su tavimi, malonusis Skaitytojau, slapčiausiomis savo svajonėmis.
Kodėl devintoji elegija numato Romos ir Amoro karių paveikslų panašumą, kai vienas jų užkariauja miestus, o kitas mylimosios (netik jos namų) slenkstį? Kodėl Helenai pasirinkus Parį buvo sugriauta Troja? Kodėl Filidė, nesulaukusi Demofonto neprisijungė prie kokio nors socialinio judėjimo, bet nusižudė? Kodėl korektiški žmonės dažnai lieka nepastebėti, nors yra faini? Kodėl įtakingas ir galią turintis vyras pats bus netyčia paliestas teisingos moters teisingoje vietoje ir nebus #metoo? Atsakymai – elegijoje. Nebūk liurbis. Juk didžiausią malonumą Jos kūnui suteikia galia ir estetiškai atrodantys musculi glutei maximi (didieji sėdmenų raumenys).
Elegija ir keli paaiškinimai – žemiau.
Meilę kovoja visi kariai Kupidono kariaunoj
Atikai, tik patikėk, meilę kovoja visi.
Amžius vienodas kariaut ir mylėti leidžia jaunuoliams:
Veltui – senukas karys, veltui – pasenę jausmai.
5 Ieško karo vadai stiprių užgrūdintų sielų,
Ieško ir mergina vyro savybių tokių:
Leidžia naktis panašiai: abu užmiega ant žemės
Vienas prieš medžio duris, kitas – stovyklos vartus.
Nuolat žygiuoja karys: sutiki mielą mergaitę!
10 Mylintis be pabaigos mylimą aršiai sekios.
Priešiškus kalnus užkops, įveiks išsiliejusią upę,
Kojomis žiemą klampos brisdamas sniego pusnim,
Jūros bangų apsupty nedrįs pasiteisinti vėjais,
Ir ligi galo ieškos rodančių kelią žvaigždžių.
15 Kas, jeigu tik ne karys, ir kas, jei ne vedamas meilės
Sniegą ir lietų iškęst šaltyje geba nakties?
Vieną žvalgybon išsiųs stebėti grėsminguosius priešus,
Kitas varžovą lydės sekdamas jį akimis.
Vienas galingus miestùs, o kits užsispyrėlės slenkstį,
20 Užima; vienas – vartus, kitas – pralaužia duris.
Miegančius priešus užpult naudinga rankom ginkluotom;
Liaudį beginklę išpjaut šitaip gali be vargų.
Šitaip bandas laukines trakiečio Rezo naikino:
O, šeimininko žirgai, ponus išvyskit naujus!
25 Kol sutuoktiniai miegos – šį miegą naudosią meilužiai.
Priešams užmigus kietai ginklais savaisiais žvangės.
Vengti priešų sargų vis tenka budinčių rankų –
Mylinčio kario vargus tenka kentėt nuolatos.
Marsu ir Venera vienodai kliautis neverta,
30 Mūšyje krenta, kai to buvo tikėtis sunku.
Jei išdrįsiąs kuris tinginyste meilę vadinti,
Tyli! Amoras prašys daug išminties ir darbų.
Dėl Briseidės aistra nusavintos dega Achilas:
Galit, trojiečiai, nūnai griauti argiečių jėgas;
35 Hektoras griebė ginklus Andromachės glėbį palikęs,
Šalmą uždėjusi jam ištikimoji žmona.
Dukrą Priamo mainadės plaukais apstulbo išvydęs
Didis Atrėjo sūnus, valdžią didžiulę turįs.
Marsui tekę taip pat pajusti tobulą tinklą:
40 Šito dievai danguje niekaip negali pamiršt.
Pats kadaise buvau vangus, tinginystėje gimęs;
Veikė pavėsis mane lovoje gulint ilgai.
Tingų užpuolė staiga rūpestis dėl mergužėlės
Liepęs vario ginklus griebti ir stoti kovon.
45 Tinginį, taigi, regi naktinę kovojantį kovą:
Myli; nedrįsta jisai leist pražūtingai dienas.
2 eilutė. Atikas. Komentarai dėl jo tapatybės nesutaria. Tad šioje vietoje, mielasis skaitytojau, įsivaizduok bet kokį savo draugą, einantį liurbio kelią.
23 eilutė. Rezas ir jo žirgai. Rezas – trakietis, Trojos sąjungininkas. Buvo nužudytas naktį, o jo žirgai ir turtas – konfiskuoti.
33 eilutė. Briseidė. Mergina ir Trojos karo grobis. Agamemnono ir Achilo, t. y. dviejų karo vadų, i. e. α-patinų ginčo objektas. Čia ir toliau Ovidijaus herojus mitologiniais pavyzdžiais grindžia savo poziciją dėl tinginystės meilės dalykuose.
35 eilutė. Andromachė. Homero Iliadoje ištikimos ir teisingos žmonos pavyzdys.
37 eilutė. Didis Atrėjo sūnus ir Priamo dukra. Pirmasis – Menelajas, Spartos karalius. Antroji – Helena, jo žmona, pabėgusi į Troją pas Parį. Menelajas nebuvo liurbis. Troja žlugo.
39 eilutė. Norėję kultūringai pasimėgauti meilės malonumais Marsas ir Venera įkliuvo į tokio plonumo tinklą, kad iš pradžių patys nesuprato. Tinklą išaudė Hefaistas (teisėtas Veneros vyras), Olimpo kalvis, panaudodamas tam mikropluošto vielą ar kitą dievišką medžiagą, mat puikiai išmanė techninę reikalo pusę.
[įrašo pabaiga]
Published by