Penkioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Trumpas elegijos turinys. Ovidijaus herojus dovanoja žiedą savo mylimajai. Ir svajoja pats juo pasiversti, kad būtų ant jos piršto kai ji save glamonėja.
 

Vertėjas primena – įžanginiai tekstai paprastai skirti apjungti Ovidijaus herojų su šiuolaikinėmis realijomis. Taip bus ir šį kartą. Baigiantis metams įžanginiame tekste išdėstytos mintys telieka su Jumis ne tik per šventes, bet ir ištisus metus.

Penkioliktos elegijos Ovidijaus herojus skatina laužyti taisykles – pasinaudoti Kirkės ir Protėjo pagalba. Kitaip tariant, naudotis magija, nes šie veikėjai yra magijos atstovai. Elegijose tai greičiau išimtis. Juk jose Ovidijus dažnai primena sąžiningo meilės žaidimo taisykles, kuriose nėra numatyta vieta Haimonijos žolėms. Pastebėkite, šiuolaikinėje tikrovėje daug būrėjų ir ezoterikos mokyklų daug daugiau tose pasaulio pusėse, kur  pagonybė buvo ilgesnė ir rūstesnė.
Continue reading „Penkioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Keturioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Keletas Vertėjo klausimų Skaitytojui vietoje įžanginio keturioliktosios elegijos teksto.

Tai – antroji nėštumo nutraukimo tematikai skirta elegija. Didžiausias sunkumas – suvokti, kur Ovidijus ironiškas, o kur – nebe. Taip pat itin akcentuotina elegijos struktūra: ji pripildyta mitologinių priežasties-pasekmės ryšį iliustruojančių pavyzdžių. Palikdamas mitologinės plotmės pavyzdžių interpretaciją Skaitytojui Vertėjas koncentruosis į šį ryšį, nes toks šios elegijos perskaitymas atrodo aktualus nūdienos įvykių šviesoje. Continue reading „Keturioliktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Dvyliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Negailėstingas įžanginis tekstas.

Jeigu esi švelnus, eik prie elegijos, esančios žemiau. Tuomet grįžk prie teksto.

Dvylikta elegija yra ironiška ir apie pergales. Vertėjas šį ironiškumą supranta, tačiau pasilieka teisę ironiškai nerašyti . Priežastis – primityviausioji ironijos versija tapo populiariosios kultūros dalimi, o bet koks quasi-subtiliai meniškas pirstelėjimas vadinamas sarkastišku. Šiame tekste to nebus.
Continue reading „Dvyliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Vienuoliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Vertėjas nuoširdžiai atsiprašo už elegijos ir įžanginio teksto vėlavimą.

Įžanginis tekstas, elegija, ir daug naudingų paaiškinimų pateikti žemiau.

Vertėjas myli vasarą. Gašlią nuogą vasarą, su glotnučio stikline rankoje, ir žaismingais prakaito lašeliais, nusėdančiais ant praeinančių merginų saulės akinių. Kai įdegę maži petukai aplinkinių žvilgsniuose nebemato socialinių provokacijų pavojaus, o karščio dėka legalizuotas gašlumas įteisina mirktelėjimus ir žvilgsnius. Kai rašant įžanginį ar bet kokį kitą tekstą pirštams šąlant nuo ledinės chai latte stiklinės iš merginos prie gretimo staliuko pareina friend requestas. Continue reading „Vienuoliktoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“

Dešimtoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Prisimink, kaip pasidalinęs savo svajonėmis ir geismais apie kaimyno sesę Marytę su artimu kiemo bičiuliu nustebdavai sužinojęs, kad tai tik eilinis žingsnelis (tai buvo pati brendimo pradžia), tuo metu tik nusakantis tavo kelią link lemtingojo tavo ir Jos akių dialogo prieš nužengiant marmurines Veneros ir Marso tikrovės grindis, apklotas saulėlydžio saulės ir jūsų drabužių. Continue reading „Dešimtoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“

Devintoji „B“ Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Šiai elegijai tinka prieš tai publikuotos, 9 „A“ elegijos įžanginis tekstas, kurį galite rasti čia. Šios elegijos eilučių numeracija prasideda skaičiumi „25“, nes skirtingi leidiniai 9 „A“ ir „B“ elegijas traktuoja arba kaip vieną, arba kaip dvi atskiras elegijas.

[intentionally left blank]

 

Continue reading „Devintoji „B“ Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“

Devintoji „A“ antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.

Pastaba: Įžanginis tekstas skirtas 9A ir 9B elegijoms. 9B elegiją išvysite greitu metu.

Pastaba: priklausomai nuo verčiamo lotyniško teksto šaltinio (t.y. leidinio originalo kalba), devintoji elegija pateikiama kaip vientisas tekstas, arba skirstoma į 9a ir 9b dalis (būtent toks yra Vertėjo turimas šaltinis). To priežastis – turinys: viena pusė kaltina Kupidoną nelaimingos meilės strėlėmis kankinant elegijos herojaus draugus, kita – maldauja tęsti kankinimą [pastabos pabaiga].

Žemiau pateiktas abejoms elegijoms skirtas įžanginis tekstas. Continue reading „Devintoji „A“ antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“

Septintoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Įžanginis tekstas. Skirtas net dvejoms elegijoms.

Viruso akivaizdoje, 7-ąją elegiją išvertęs Ovidijaus Vertėjas norėjo rašyti apie viršutiniame dangoraižio aukšte, apartamentuose ką tik pasimylėjusią porą, žiūrinčią pro didžiulį langą į degantį miestą, kupiną sirenų ir kitokių panikos garsų. Ant staliuko šalia lovos prirūkyta peleninė ir dvi ne iki galo išgertos viskio taurės su baigiančiais tirpti ledukais. Du nuogi  apsikabinę kūnai vidurnaktį paskelbto karantino akivaizdoje pašnibždomis skaito Apreiškimą Jonui. Originalo kalba. Su lotynišku kritiniu aparatu. Continue reading „Septintoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“