Apgiedoti amžiną #utiutiu
Šio teksto antraštė galėtų tapti Lietuvos pasirodymo šių metų Eurovizijoje šūkiu. Ne, Ovidijaus Amorų vertėjas neturi jokių priekaištų šių metų Lietuvos pasirodymui Eurovizijoje. Juo labiau, galvodamas, kad tai geriausia, ką Lietuva galėjo pasiūlyti šiam konkursui visko prasme su nuliniu sarkazmo ir ironijos koeficientu.
Tačiau šių metų Lietuvos daina turi vieną bruožą. Bruožą, tinkantį brūkštelti per dantį naujos elegijos kontekste. Senesniuose įžanginiuose tekstuose tai buvo žymima grotažyme #utiutiu, bet, praūžus teisėtai Eurovizijos diktuojamai gerų emocijų pasiutpolkei #utiutiu tapo naujo trečiojo tūkstantmečio mielumo lygmens koncepcija.
Lyrinis nukrypimas. Skaitytojau. Užsimerk. Įsivaizduok. Kaip. Į. Tavo. Gerklę. Nuslysta. Dešimt. Šokolado. Batonėlių. Ir. Užkąsk. Šaukštu. Cukraus. Pasprink. Mielumu. Lyrinio nukrypimo pabaiga.
Tai skirta visiems, kas kada nors išgyveno tą nuostabų jausmą, kai egzistuoja viskas, kas gražu ir miela. Kai būsimam ambicingam jaunuoliui iš Kauno atrodo, kad su mergaite, kurios kūno nelygumai tik ima kaltis bus darni didelė šeima su daug vaikučių, namu Kleboniškyje (čia tokios Kauno Turniškės) ir normaliu normalaus žmogaus gyvenimu. Visgi, nežiūrint į svajojamą daug kainuojančią gyvenimo vietą vyrauja ne-piniguose-laimės konceptas, Dievas vis dar egzistuoja, stebuklų būna ir kiti privalumai būti 7-11 klasės vidurinės mokyklos mokiniu iš vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančios šeimos.
Dešimtoji elegija – pasišaipymas iš šių švelnių žmonių. Nes ankščiau ar vėliau ne-piniguose-laimė baigiasi. Ir eilių mėnesienoje nepakanka. Nes stebėti saulėlydį iš Aleksoto apžvalgos aikštelės visada smagiau atvažiavus geresne transporto priemone ir avint gerus oksfordus (čia turėtų būti batų parduotuvės reklama, bet greičiau parekomenduosime skaityti klasikinius tekstus). Lifehackas. Geresnę transporto priemonę gali pakeisti Aleksoto funikulierius. Tai stilinga kažkada Kauną kūrusių jaunuolių ambicija.
Kaip elgsis šios elegijos mesidžo nesupratęs mielas nuoširdus jaunuolis? Sakys, kad laimė ne turtuose. Daugumą gražių moterų vadins paleistuvėmis. Nes negali pasiūlyti nieko. Joms, savo miestui, valstybei ir pasauliui.
Elegija ir keli paaiškinimai – žemiau.
Frygų laivais nuo Euroto krantų atgabentoji tapo
Karo nuožmaus priežastim tarp sutuoktinių dviejų.
Lėdė paukščio baltų apgavystei pasidavė plunksnų,
Ir nesuvokus klastos leido į kūną patekt.
5 Kaip Amimonei derėjo suklyst sausajame Arge,
Kai šaltinio srovė spaudė jos plaukus žemyn.
Tokią regėjau tave; bijojau ir paukščio ir jaučio:
Gali ir kitką patart Dzeusui Amoro mintis.
Baimė išnyko nūnai, o siela klaidas išsigydė,
10 Veidas manųjų akių jau nebegali pavergt.
Klausi, kodėl išėjau? Drįsai dovanų reikalauti:
Šitai patapo dingstim man nepatikti daugiau.
Kol paprastesnė buvai – mylėjau ir sielą ir kūną;
Tavojo būdo yda grožiui gebėjo pakenkt.
15 Kūdikis nuogas Amoras yra nesuterštas metų,
Neprisidengęs – nereik jam nuo žmonių prisidengt.
Kas už Veneros vaikus išdrįstų siūlyti kainą?
Kam reikalinga vertė, kai be drabužių jisai?
Nei žvangės Venera, nei ginklais barškins Amoras:
20 Šių taikiausių dievų nedera pirkt skatiku.
Tikslią kainą paskirs paleistuvės kūnas netikras –
Gatvėj bestovint menkos pareikalaus paramos.
Tai, ką pasako godus sąvadautojas, daro iš karto;
Savo ką noru darai – ji priversta padaryt.
25 Gali padėt pavyzdžiai: žvėrys juk mąsto nenoriai:
Gėda, kai gyvuliai pratę tauriau pasielgt.
Atlygio vyro prašyt nedrįsta kumelė ar karvė.
Ne dėl monetų skambių avinas ima avis.
Geba tik moteris dėl vyriško krykštauti grobio,
30 Geba parduoti naktis ar išstatyti save.
Kuo pasidžiaugtų abu – parduoda – ko geistų kiekvienas,
Bet uždirbtais pinigais ji pasidžiaugs vienumoj.
Tą Venerą, kuri abiems dovanoja po lygiai,
Perka tik vienas kodėl? Verčia kas kitą prekiaut?
35 Nuostolis mano dėl ko? Kodėl jos geismas pelningas?
Juk šį geismą abu stengias po lygiai įžiebt?
Liudytojai papirkti juk negeba priesaikos vykdyt,
Ir teisėjo skrynia jeigu pilnėja – blogai.
Gėda kalbom nupirktom apginti teisiamą vargšą,
40 Teismas gėdingas, kuriam galią atneš pinigai.
Gėda auginti tėvų palikimą lovoje dirbant,
Savąjį grožį parduot bandant pelnytis iš jo.
Juk verti padėkos malonumai ateina be pelno,
Nėra verta padėkos lova už turtą pirkta.
45 Išsinuomavęs mokės savo turtais už paslaugą tavo;
Ir atsiskaitęs pilnai nieko skolingas neliks.
Venkit, gražuolės, skubėt kainą nakties pasiskirti:
Atlygis juk nešvarus gėrio negali atnešt.
Didelę vertę žiedai sabinų turėjo Tarpėjai,
50 Galvai mergelės šventos traškant po ginklų svoriu?
Kūną, paliko kurį, subadyti teko geležte
Sūnui; bausmės priežastis – aukso blizgaus vėrinys.
Bet turtingo prašyt ne gėda lėšų ir pelno:
Turi, ką prašančiam duot, lėšų nejaučia stokos;
55 Vynuoges skinkit pilnų prisirpusių vynuogių kekių,
Siūlo fajakų kraštai vaisių puikiausią nuskint.
Draugo skurdesnio tegul įvertinti siekiai ir būdas;
Poniai savai atiduos viską, ką gali jai duot.
Kraitis manasis – didi dovana vertas apgiedoti:
60 Mano menų šlovėje ši išrinktoji žerės.
Gražūs drabužiai trūnys, skils akmenys blizgūs ir auksas;
Tai, ką giesmė apgiedos, bus amžinoji šlovė.
Ją dovanoju mielai, ir niekinu kainą paskirti;
Jeigu nustosi prašyt – duosiu ką gauti geidi.
2 eilutė. Du sutuoktiniai. Paris, naglai išsivežęs svetimą žmoną į Troją ir Menelajas, kuris už tai sugriovė jo miestą. Mat nebuvo liurbis.
3 eilutė. Dzeusas, trokšdamas meilės nuotykių vis kuo nors pasiverčia. Šį kartą – gulbe.
5 eilutė. Amimonė tam tikromis aplinkybėmis (google it) atsidavė Poseidonui, galimai tam buvo pakakę tiesiog išsimaudyt jo dėka atsiradusiame šaltinyje.
7 eilutė. Į paukštį ir jautį jau buvo pasivertęs Dzeusas. Žr. 2 eil. paaiškinimą.
17 eilutė. Veneros vaikai. Enėjas, be kurio nebūtų Romos įkūrimo ir Amoras, be kurio nesidaugina žmonės.
49 eilutė. Tarpėja. Vestalė, išdavusi Romą karo su sabinais metu už jų turimas apyrankes. Pagal vieną iš šio mito versijų už savo godumą pačių sabinų buvo užversta ginklų krūvos, kuri ją sutraiškė.
56 eilutė. Fajakų kraštai. Garsėja vaisiais, uogom ir kitokia graikiška Dzūkija. Čia Odisėjas praleido 7 metus pas moterį (Kalipso) ne dėl turtų (buvo išneštas kartu su laivo nuolauža).
[įrašo pabaiga]
Published by