Negailėstingas įžanginis tekstas.
Jeigu esi švelnus, eik prie elegijos, esančios žemiau. Tuomet grįžk prie teksto.
Dvylikta elegija yra ironiška ir apie pergales. Vertėjas šį ironiškumą supranta, tačiau pasilieka teisę ironiškai nerašyti . Priežastis – primityviausioji ironijos versija tapo populiariosios kultūros dalimi, o bet koks quasi-subtiliai meniškas pirstelėjimas vadinamas sarkastišku. Šiame tekste to nebus.
Ovidijus ironiškas. Ir suprantamas tiek mums, tiek savo laiko žmonėms. Tačiau, švelnėjant psichologiniam trečiojo tūkstantmečio pradžios homo sapiens portretui Vertėjas pasirinko skaityti šią elegiją rimtai. Juk vien pastarieji metai pasitiko mus trejomis psichozėmis, kurių akivaizdoje populiacijos elgesys atrodo mažų mažiausiai naivus ir reikalauja stipraus, konservatyvia ir nekorektiška arogancija panoptinį švelnumą naikinančio žodžio apie stiprų klasikinį tekstą.
Dvyliktoji elegija yra skirta nugalėtojams. Nebūtinai meilėje – šiuo atveju tai tiesiog elegijos tematika ir teksto terpė, pasirinkta neatsitiktinai – žmonių vertybės keičiasi, o veneriniai žmonijos poreikiai lieka. Tie, kas sąžiningi su savimi, pastebės, kad dažna mūsų ambicija yra lydima pasąmonės noro mylėtis su tuo metu (dar) nepasiekiamais partneriais (-ėmis). Pripažinti sveiko egoizmo naudą XXI a. antrojo dešimtmečio pabaigoje reikia tvirtų kiaušų. O juk laimėta kova visada apdovanojama – finansiškai, socialiai, ir veneriškai. Paradoksas: šio įžanginio teksto struktūra buvo sukurta Vertėjui važiuojant labiausiai bekiauše transporto priemone – elektriniu paspirtuku: vertėjo vertybių sistemoje tai dar labiau naikina egoizmą, negu Toyota Prius automobilio vairavimas.
Vertėjas netiki visuotinės lygybės bei panoptinio gerumo idėjomis. Dar labiau nenori tikėti homo sapiens atsisakymu priimti valdantį vaidmenį mūsų planetoje. O šlykščiausiu XXI amžiaus pasiekimu laiko tai, kad būti nugalėtoju tapo neskoninga bei socialiai neatsakinga (+100 prie veidmainystės).
Geriausias veidmainystės naikintojas – arogantiškas rašymas. Jis skirtas trigerinti: įdomu, jei angl. trigger reiškia šaunamojo ginklo gaiduką, ar svetimybė trigerinti negalėtų būti verčiama veiksmažodžiu gaidinti? Vietoje to, kad mokslo dėka atsisveikintumėme, pvz., su onkologiniais susirgimais, (Vertėjas tiki kad tai būtume jau pasiekę jei neatsižadėtumėme postromėniško egoizmo) mes rūpinamės baltomis meškutėmis, anglies dvideginio kiekiu ore (niekas nekalba apie rimtesnius teršalus), ir panikuojame dėl Viruso, kurio reikia saugotis, bet panikuoti tarsi tai būtų didžiausia pasaulio problema (cholera? atviroji tuberkuliozė?) yra tiesiog apgailėtina. O šlykščiausia to dalis – visur apsimetame išgelbėsią mūsų vargšę planetą, tarsi (tik pavyzdys) viename iš penkių pasaulio žemynų, kuriame gimusių gyventojų odos spalvos Vertėjas neminės, būtų ypatingai žiūrima, kur metami vienkartiniai šiaudeliai (nėra komercinio poreikio diegti tokias vertybes). O šis žemynas Europą savo plotu lenkia net tris kartus (30 vs. 10 mln. sq. km).
Mes sukūrėme Antiką. Mes ją tiesiogiai išplatinome visur, kur žmonės valgo šakutėmis bei peiliais, o netiesiogiai – ir lazdelėmis. Tuos kraštus, kurių tamsioji rinkos pusė savo piliečiams siūlo humanitarinių misijų atvežtą maistą už trigubą Europos rinkos kainą vienija tai, kad jie nesukūrė savo Antikos. Ir kritinio mąstymo. Todėl ir neturi to, kuo mes naudojamės būdami nugalėtojais. Išdrįskime turėti smarvės tuo didžiuotis ir neatsižadėti šio stebuklo.
Jau tapo tradicija, jog paskutinį vasarą rašomą įžanginį elegijos tekstą Vertėjas skiria į klasikinių studijų programą įstojusiems studentams. Jūs įstojote ten, kur įgytas visų plotmių turtas leis sutvarkyti Mūsų pasaulį taip, kad jis taptų turtingesne vieta su daugiau išsilavinusių žmonių. Juk iš esmės išsilavinimas – tai gyvenimo kokybę radikaliai keičiantis šūdo detektorius. Įgykite jį ir, kas dar nenustojo, nustokite būti paprastesni. Kai paprastesniųjų fone, nebijodamas jų virkavimų dėl žiauraus ir negailestingo pasaulio išdrįsi būti nepaprastesniu, pasaulis jau bus bent vienu žmogumi geresnis. Jau nemažai.
O tiems, kas mėgsta pavirkaut apie gyvenimo neteisybes, visada galima išsirinkti ką nors madingesnio – banalią verslo vadybą arba mažiau banalias bei madingas lyčių lygybės studijas.
Tikiuosi, Tu supranti, kad Vertėjas rašo apie nežmoniškai sunkiu darbu ir atkaklumu užauginamą ego, o ne beprasmį pasikėlimą. Būtent toks ego paprastai vaizduojamas įžanginiuose tekstuose, kaip raginimas nebūti liurbiu.
Vienas iš apdovanojimų už nebūvimą liurbiu demonstruojamas žemiau, dvyliktojoje elegijoje. Keletas paaiškinimų – dar žemiau.
Laurai triumfo, sparčiau, apjuoskite smilkinius mano!
Aš nugalėjau! Glėby spaudžiu Koriną savam,
Vyras tavasis, sargas namų ir durys tvirčiausios –
Priešai tau bandė neleist mano pažinti menų.
5 Pergalė mūsų verta paties puošniausio triumfo!
Kraujo nelieti visai buvo pavykę kare.
Leido ne sienos laimėt per žemos ar fosos negilios,
Mano karyba tiktai tiko merginai pavergt!
Dešimtį metų kautynių žiaurių naikinama Troja
10 Kokią dalį šlovės davė Atrėjo sūnums?
Tai, ką laimėjęs esu laimėti nepridera kariui,
Garbę ir laipsnį nebent gali karys pasiimt.
Pasiekiau savo kare ilgai mano siektą troškimą,
Raitelis, vėliavnešys, kaip ir eilinis, buvau.
15 Mano likimas veiksmams jokių staigmenų nepakišo!
Meile manoji, ateik, šito triumfo dingstie.
Mūšio sena priežastis – Tindaridės jei nepagrobtų,
Azija ir Europa taikios išliktų ilgam.
Geba lapitus priverst moteris miškinė gėdingai
20 gentį dviformę nukaut vyno neskiesto galia.
Moteris naują privers trojėnus karą kovoti,
Doras Lotynai, tavoj tai karalystėj įvyks.
Romoj jaunutėj visai moteris sukėlus kautynes,
Imti laukinius ginklus privertė miesto svečius.
25 Teko jaučius matyt dėl karvės baltutės kovojant,
Karvė savuoju žvilgsniu geismo pakurstė jėgas.
Man Kupidonas taip pat, tik kraujo visai nepraliejant,
Vėliavą savo karų nešti įsakė aukštai.
Keletas paaiškinimų:
10 eilutė. Atrėjo sūnūs – Agamemnonas ir Menelajas. Menelajas sukėlė trojos karą dėl į Troją pabėgusios Helenos, Agamemnonas – graikų vadas Trojos kare.
17 eilutė. Tindaridė – Helena.
19-20 eilutės. Kalbama apie apsvaigusių nuo vyno lapitų (panašūs į žmones) ir kentaurų (dviformė gentis nes pusiau arkliai) kovą per Peiritojo vestuves. Gūglintis: kentauromachija.
22 eilutė. Gūglintis: sabinių pagrobimas Romoje.
[įrašo pabaiga]
Published by