Sveikas, mielasis skaitytojau!
Kauno miestas ir ruduo užvertė šaltu naktiniu vėju ir pirmaisiais geltonais lapais bergždžią vasaros ekstraversiją.
Vasarą Vertėjo miestas buvo pilnas fiziškai patrauklių bei žvilgsniui prieinamų kūnų. Nūnai – simpatiškų, patrauklių, liepsnojančių merginų akių, grįžtančių į savo mažyčius pasaulius saulei pasislėpus už Neries ir Nemuno bučinio vietos. Medžiai dar žali, bet visi miesto klimato kaitos įrankiai su kelių litrų varikliais skleidžia rūką, nuspalvinantį Vertėjo miestą nepakartojamu atspalviu. Taip gimsta nuostabus tercetas: miestui būdingas rūkas, besileidžiančios saulės perkusija, kylantis padidinto geltonumo mėnulis ir automobilių bei gatvės apšvietimo sukelti šviesos efektai.
Mielas skaitytojau, jei nesi užkietėjęs liurbis, rūko ir miesto šviesų santakoje pamatysi tas akis. Akis, kurių savininkė bus tavo apdovanojimas už atkaklumą. Apdovanojimas, kuris pats pasirinks pralaimėti. Vėliau – ruduo, ir bendrą Jos pasirinkimo pralaimėti ir seksualumo vardiklį virškinantis Kaunas. Visa kita – tavo skonis dėl kurio dar ne kartą pasiginčysi. Nes dėl skonio nesiginčija tik tie, kas skonio neturi.
Romantinės įžanginio teksto dalies pabaiga. Nūn – teorinė.
Esi liurbis, jeigu tavo išrinktoji atitiks bent vieną iš žemiau esančių dešimties požymių. Arba galimai esi vienas iš tų, kurie dėl skonio nesiginčija.
Štai tie požymiai.
Pirmas. Negali jos nusivesti į filharmoniją ar gerą džiazo koncertą be papildomo gėdos jausmo dėl potencialaus aukštos kokybės muzikos neišmanymo.
Antras. Bibliotekoje ją traukia lentynos su Paulo Coelho ir kitų hyperpopuliarių autorių literatūra. Pasiūlius klasikinius tekstus (jų vertimus) ji atsako neigiamai, pvz.: aš ne kokia filologė ir man nereikia.
Trečias. Ji priekaištauja, kad per daug finansinių išteklių skiri savo butui Putvinskio gatvėje ir per mažai aukoji labdarai gyvūnėliams ir nevykėliams .
Ketvirtas. Atsidūrusi aukštesnio lygio restorane ji pradeda garsiai piktintis maisto kokybe nes sveikai maitinasi ir yra socialiai atsakinga.
Penktas. Ji traktuoja normalų džentelmenišką vyro elgesį (prilaikyti duris, padėti nusirengti viršutinius drabužius) kaip lygių teisių pažeidimą.
Šeštas. Perėjus prie intymaus spektro veiksmų, veikiant tam pačiam lyčių lygybės demonui ji siekia nusirengimo vienu metu.
Septintas. Ji pasisako dėl Tavo (galimai Mercedes-Benz) markės automobilio variklio tūrio klimato kaitos atžvilgiu.
Aštuntas. Planuojant bendrą laisvalaikį užsienio valstybėse ji vardan planetos ragina vengti oro transporto: juk kai skrydžio palydovė įmeta ledo kubelį į tavo viskį, miršta viena balta meškutė šiaurėje.
Devintas. Ji turi netradicinės seksualinės orientacijos draugų zonai priklausantį draugą, kuris įtartinai heteroseksualus ir rodo netik heteroseksualumo, bet ir dėmesio tavo merginai požymius.
Dešimtas. Ji mano, jog tavo Brooks Brothers bleizeris arba smart-casual megztukas yra neetiška investicija į išvaizdą, nes Bangladešas, jo darbštūs sūnūs/dukros, ir kiti etiško, ne visuomet efektyvaus verslo demonai.
Bonusas. Abejonių atveju pasitikrink, ar ne Aspergerio sindromas. Dėl viso pikto. Niekas neturi nieko prieš Aspergerio sindromą. Skonio reikalas. Juk dėl jo nesiginčijama.
Visa kita pasakys Ovidijus.
Elegija ir keletas paaiškinimų – žemiau.
Aš negalėčiau tikrai papročių sugedusių ginti
Ir melagingu ginklu nuodėmes teisint savas.
Prisipažįstu – jei bus naudos savo nuodėmes liudyt
Būsiu paskelbęs iškart „žygdarbius“ savo kvailus.
5 Vengiu, bet negaliu nebūti tuo, ko nekęsčiau,
Ei! Be galo sunku nešti, ką nori nusviest!
Šitaip stinga jėgų valdyti siautulį mano,
Vandenys lyg po laivu mano bujoja širdis.
Nėr pavidalo man tikslaus, kuris meilę sukeltų,
10 Šimtą turiu priežasčių meilę patirt nuolatos.
Žemėn jei žvelgdama kuri parodo drovumą,
Toks drovumas liepsnas greitai įžiebia many;
Arba, jei įžūli, galvosiu – tikrai ne kaimietė,
Viltį turiu – judėt guolyje geba minkštam.
15 Išvaizda jei atšiaurios – lyg būtų laukinė sabinė,
Meilės ji geidžia – tikiu, tik išdidi pasakyt.
Mokyta jeigu esi – menai mano širdį patraukia,
Jei paprastesnė esi – tavo tyrumas patiks.
Kai Kalimacho eiles prastomis vadina, o mūsų
20 Vertina – tokią iškart mėgsiu išvydęs tikrai.
Būna merginų, kurios pamėgusios peikti poetą,
Rankomis jos klubùs stipriai norėčiau suimt!
Pradeda švelniai viena – kita nuo pradžių bus laukinė,
Vyrą palietus jinai naudą švelnumo pajaus.
25 Jei dainuoja gražiai, jei liejasi balsas lengvutis,
Giedant pavogęs geidžiu ją apipilt bučiniais.
Pirštais lankstučiais jinai vis perbraukia virpančią stygą,
Kaip nemylėti galiu rankų tokių paslankių?
Džiugina jos judesiai, ritmingai judantys žastai,
30 Šonus dailiausius garsai judina stygų švelnių.
Kam turėčiau tylėt kai visos ugnį įžiebia?
Net Hipolitas čionai gali pavirst Priapu.
Savo aukštu ūgiu prilygsti senovės herojėms,
Visą lovą užimt ūgis tavasis galės.
35 Ši – mažutė visai – miela, jos visos patraukia!
Norus patenkint manus geba merginos abi.
Jei nesitvarkius, galės pasipuošus dailumą pasiekti,
Ta, pasipuošus, savom aplinką puoš dovanom.
Tiek baltaveidė daili, tiek ta, geltonodė, vilioja,
40 Veido tamsaus spalvoje slypi daili Venera.
Arba tamsūs plaukai šviesutį kaklą tepuošia –
Ledos buvo šlovė – grožis tamsiųjų plaukų.
Arba šafrano spalvos – tokiais pagarsėjo Aurora,
Tinkamą meilę visad padeda sakmės surast.
45 Jaunos mane suvilios, bet lygiai trauks ir vyresnės,
Šioji dailesnė, ana – turi daugiau patirties.
Ir visai nesvarbu, kurią besutiktum merginą,
Mūsų mieste – visoms meilė tikrai paranki.
Keletas paaiškinimų – žemiau (NE komentaras).
19 eilutė. Kalimachas. Žymus 310-240 BC gyvenęs Helenizmo epochos poetas, kurio pagrindiniu arkliuku buvo stilius. Šiuo atžvilgiu Ovidijus savo didybę prilygina jam. Čia ir daug kur kitur.
32 eilutė. Hipolitas. Pamaldus ir doras jaunuolis, savo atstumtosios mylimosios apkaltintas ir vėliau dėl to labai nukentėjęs. Bet vis dar doras. Priapas. Vienas iš vaisingumą simbolizuojančių simbolių. Turi didelį ir noriai juo naudojasi.
42 eilutė. Leda. Dėl jos plaukų spalvos neaišku, bet kad ją suviliojo Dzeusas, pasivertęs gulbinu šį tą rodo. Ką rodo – spręsk pats, mieliausias Skaitytojau.
43 eilutė. Aurora. Aušra. Tekanti saulė. Plaukų spalva taip pat nežinoma, bet šafrano spalva – ar ne viena iš tekančios saulės spalvų?
[įrašo pabaiga]
Labai įdomūs pastebėjimai.
Tiesą sakant, pavertė pamąstyti. Hipotetiškai. Nebūtinai apie mane ir ne gynyba, tai… minčių srautas.
Galvoju –
Džiazo, klasikinės muzikos neišmanymas. Ką tai reiškia? Ar aš tikrai nevykėlė dėl to, kad, pavyzdžiui, jos nemėgstu, o myliu metalą? Folką? Ar jie tikrai prastesni? O galbūt klasiką aš išmanau labai profesionaliai, tačiau tiesiog ja ne(be)simėgauju? O jei manau, kad kitoje muzikoje yra daugiau prasmės, ir galiu paaiškinti, kodėl taip jaučiu? O jei gerbiu džiazą, bet retai nuo jo kaifuoju? Kaip tada? Ar tikrai darau savo intelektualiam vaikinui gėdą? Ar tikrai aš „prastesnė“?
…“aš ne kokia filologė ir man nereikia.“ – labai pritariu kritikai, jei apeliuojat į nenorėjimą domėtis kažkuo nauju ar išankstinių nuostatų turėjimą. Bet jei išties turiu pop knygą, kuri, žinau, pavertė mane geresniu žmogumi? Ar aš tikra nevykėlė? O gal galiu tiesiog paaiškinti, ką jau tokio matau joje?
Aukšto lygio restoranai yra… reliatyvi sąvoka. Kažkas nusprendė, kažkas pritarė. Tas pats kas „aukšto lygio“… bet kas. Mada, menas… Žmonėms nepatinka vienas „aukšto lygio“ darbas, bet štai patinka kitas.
Ir kai… neinam iš proto, ekologija yra labai gerai. Gal ryt nuvažiuokim tuo Mersedesu kur nors už miesto, tačiau dabar šį trumputį kelią nueikim pėsčiomis?
Juk toks gražus ruduo.
Ir visai nesvarbu, kurią besutiktum merginą,
Mūsų mieste – visoms meilė tikrai paranki.
Šis tekstas išties taip gražiai šlovina skirtumus. Dar ilgai reikėtų galvoti, kodėl pasirinkot būtent taip jį pristatyti…