Penkioliktoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija

Lygiai prieš metus, 2017 metų gruodžio 1 dieną pasirodė pirmoji pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.
Praėjus lygiai metams, 2018 metų gruodžio 1 dieną pasirodo paskutinė pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.
Dešimt su vertėju ir Ovidijumi susijusių faktų, pateiktų klausimo-atsakymo forma. Pradėsime nuo dažniausiai užduodamų.

KLAUSIMAS: Kodėl tiek daug Mercedes-Benz automobilio įžanginiuose tekstuose?
ATSAKYMAS: Vienuoliktosios pirmosios Ovidijaus Amorų knygos elegijos įžanginiame tekste aprašytas venerinis nuotykis buvo tikras. Nesėkmingai atvažiavus į sekančios studijų pakopos stojamuosius egzaminus (eismo įvykis) sekė grįžimas traukiniu, kuriame atradus Veneros dovaną (kuriai ta diena irgi nebuvo visai sėkminga), su ja susipažinus ir tą pačią dieną nusipirkus Mercedes-Benz markės transporto priemonę buvo įvykdyta sėkminga sėkmingos pirmosios Mersyčio kelionės kulminacija. Abipusiu sutarimu aukštesnį balą surinko vienkartinis nuotykis. Ji visai neblogai gaudėsi senovės Romos literatūroje (nors profesiniai santykiai jų nesiejo) ir mėgo paskutinę Verdžio Requiem dalį (Libera me, Domine), kas kūno kontūrams pridėjo over9000 patrauklumo taškų. Tai, kad Ovidijus turi pasiekti žiniatinklio laidus buvo mąstoma seniai, o pirmoji elegija pradėta versti paryčiais grįžus į savo miestą. Visi Mercedes-Benz automobilio paminėjimai yra užuomina tai, nuo ko prasidėjo Ovidijus.

KLAUSIMAS: Visgi, be asmeninių prisiminimų smulkiems malonumams, kokia pagrindinė vertimų tinklaraščio idėja ir kaip ji gimė?
ATSAKYMAS: Gimė 2017 m. rugsėjį. Pamačius, kaip lengva romėnais sudominti su tuo nieko bendro neturinčius studentus tiesiog pakenčiamai dėstant jų specialybės terminologiją su žiupsneliu pagarbos. Čia pirmasis aspektas. Antrasis aspektas – niekur nemačiau tokių ambicingų jaunuolių nebūtinai iš Kauno (nebent pats studijuodamas motinoje maitintojoje). Tuo šios aukštojo mokslo įstaigos labai panašios. O kuo blogesnis Kaunas? Todėl vertas Ovidijaus. Vilnius tegul fotografuoja juostiniais fotoaparatais. Jam tinka.

KLAUSIMAS: Ne per daug Kauno?
ATSAKYMAS: Ne. Jis susitvarkė kelius, didžiąją savo provincialaus mentaliteto dalį, ir turi išraustą pagrindinę gatvę. Kaip tarpukariu, kai Lietuva klestėjo – kai nepatogumą galime laikyti pozityvaus atsinaujinimo simboliu. Argi ne už tokio miesto fasadų geriausia meilės akto preliudija galėtų būti Ovidijaus eilės?

KLAUSIMAS: Kaunas be Ovidijaus. Kas tai?
ATSAKYMAS: Miestas su daugybe puikių dalykų, tik be Ovidijaus. Ovidijaus vertimai nėra būtina sąlyga Kaunui klestėti – tam Kaunas turi bapkių. Bet come on. Antanas Smetona mokėjo klasikines kalbas. Tai jau pakankamas argumentas: istorinė atmintis Kaunui svarbi bent jau todėl, kad čia mažiau išeivių iš visokių nemenčinių, apsimetančių vietiniais.

KLAUSIMAS: Kaip susidomėta pačiu Ovidijumi?
ATSAKYMAS: Studijų metu. Ovidijus be papildomo „grožio“ sakė tai, ką kiti pateikdavo aukštosiomis-ne-į-temą-materijomis. Kitaip tariant Ovidijaus kalbos stilius atitiko Vertėjo estetikos principus – visko turi būti tiek kiek reikia, ne daugiau ir ne mažiau.

KLAUSIMAS: Kas labiausiai užveda komunikuojant su skaitytoju?
ATSAKYMAS: Kadangi Vertėjas yra grynakraujis Kaunietis užaugęs šio miesto širdyje, smagiausia kai skaitytojas atsidėkoja pervesdamas simbolinę arba kiek didesnę nei simbolinė auką per PayPal (vertėjas.vitkauskas@gmail.com). Mūsų kultūroje vyro seksualumas kartu su kitais aspektais taip pat matuojamas ir pinigais, kad ir kas ką beburbėtų apie meilę.

KLAUSIMAS: Įžanginiuose tekstuose dažnai minimas liurbio tipažas. Kas tai?
ATSAKYMAS: Tai – Vertėjas prieš dešimtmetį. Pasimetęs ir nekonkretus vaikas, tikintis pasakomis ir kad pasaulis gražus.

KLAUSIMAS: Tai pat įžanginiuose elegijų tekstuose dažnai skamba rekomendacija nebūti liurbiu. Kaip tai padaryti?
ATSAKYMAS susideda iš kelių nebūvimo liurbiu aspektų. 1) Nebijoti daryti kas patinka. 2) Nebijoti patinkančiai merginai naglai, žiūrint tiesiai į akis (tuo metu geriausia jaustis buldozeriu, bet ši asociacija optional) pasakyti „tu man patinki“. 3) Neimti į galvą kai kitiems atrodo, kad esi akiplėša kaunietis. 4) Vairuoti BMW Mersą.

KLAUSIMAS: venusetamor.lt labai drąsiai interpretuoja Ovidijaus tekstus. Kam tai skirta ir kaip susikurti adekvačią Antikos tekstų interpretaciją?
ATSAKYMAS: Pirma – užsikabliuoti. Tam ir skirta itin drąsi sąsaja tarp XXI a. po Kr. Kauno ir I a. pr. Kr. Romos. Ji turi užkabliuoti. Kitas punktas – Radastų g. 2 (Kauno apskrities viešoji biblioteka). Lietuviškų Antikos tekstų įvadiniai straipsniai suteiks adekvatų jų suvokimą ir paliks vietos interpretacijai. Trečias punktas – pastarieji įžanginiai tekstai turi nemažai nuorodų į rimtą mokslą. Norint gilintis galima tai naudoti, papildant naujausiomis publikacijomis, kurias pateikia žiniatinklis.

KLAUSIMAS: Kas bus ateityje su Ovidijaus vertimais ir venusetamor.lt ?
ATSAKYMAS: Tinklaraščio tikslas – visos trys Ovidijaus elegijų knygos. Ši erdvė bus pildoma išsidirbinėjimu kitose, tiek fizinėse, tiek metafizinėse erdvėse (ties tuo intensyviai dirbama).
Elegija – žemiau. Paaiškinimai – dar žemiau.

Ko, Pavyde ėdrus, man prikiši laiką praleistą,
      Veikalą mano bergždžiai tinguliu ko vadini?
Kario dorybė ne man dulkėta, kaip mūsų senolių,
      Mano jaunystė veržli kol nenustojo bujot;
5 Daliai ne mano kalbas ilgiausias aikštėj sakyti,
      Ir neskirta taisyt teisės ilgiausius raštus.
Tavo darbai geidžiami mirtingi, o mano per amžius
      Giedamą šlovę pelnys, kol nenumirs gyvastis.
Juk Meonidas gyvuos, kaip stovi Tenedas ir Idė,
10     Kol Simoento tėkmė jūroj vis pildo bangas.
Vynuogėms sirpstant gyvens ir didis Askrõs palikuonis,
      Vaisių Cereros nukirst pjautuvui skubant laukuos.
Visad pasaulis giedos palikuonį didžiojo Bato,
      Būdais eiliuoti labiau buvo nei žodžiais garsus.
15 Nežada nieks užmarštin išmesti Sofoklio koturnų,
      Saulėje kol ir dangaus kūnuos Aratas gyvuos.
Vergas melagis, tėvas žiaurus, naktinė plaštakė,
      Ir sąvadautoja: tai – tvarūs Menandro veidai.
Enijaus dar negrabus ir Akcijaus žodis didingas
20     Niekad neleis užmarštin savo priduoti vardų.
Amžinas laivas ir jį apdainuojančios eilės Varono,
      Ryžtą vilną pasiekt gieda Esono sūnaus.
Žodis Lukrecijaus drįs pražūti vienintelį kartą,
      Kai paskutinė diena pabaigai žemę pasmerks.
25 Vardas Tityro ir laukas javų bus giedamas Romoj,
      Ginklai Enėjo skambės amžino triumfo mieste.
Kol Kupidonas turės ginklus – savo lanką ir liepsną,
      Tavo, Tibulai, eilių didis dailumas skambės!
Galą pažįsta rytai, vakarams nesvetimas Galas,
30     Mums Likoridę paliks Galas kartu su savim.
Titnagas kai nebūtin iškeliauja ir arklas dantytas,
      Amžinas būvis eilių visad stokosiąs mirties:
Triumfas temiršta giesmėj ir triumfą šventę valdovai,
      Nešantys auksą tegul Tago nuvirsta krantai.
35 Paprastą vien piguva tetenkina – man Apolonas
      Sklidiną taurę įpils savo šaltiny vandens!
Bijančių šalčio plaukuos iškelsiu mirtų vainiką,
      Mano jausmų sudrumsti gausiai skaitysią metrus.
Gyvą skuba maitint, o mirus nurimsta Pavydas,
40     Šlovę kiekvieno tuomet saugos kurti veikalai.
Kūno tatai likučius surijus liepsnoms paskutinėms
      Gyvas išliksiu! Dangus dalį priimsiąs manęs!

Paaiškinimai (NE komentarai).
1 eil. Pavyde ėdrus. Pavydo personalizacija dažnai sutinkama poetinių veikalų pabaigose. Ryškiausias pavyzdys – Horacijaus „Exegi monumentum“ (Pastačiau paminklą). Pastarasis opusas gali būti Ovidijaus parodijuojamas. Tačiau taip pat Ovidijaus herojus tiesiog yra tradicijos tęsėjas.
9 eil. Meonidas. Homero epitetas (kilęs iš Meono, t. y. Lidijos). Tenedas. Sala šalia Trojos, kur Homero epuose achajai (graikai) švartavo savo laivus. Ida. Idos kalnas, kuriame Paris (Trojos karalius) įvertino Afroditės grožį dešimčia balų. Už tai buvo apdovanotas Helenos meile. Jos teisėtas vyras nebuvo liurbis. Troja žlugo. Mielas Skaitytojau, nebūk liurbis būk kaip Menelajas.
10 eil. Simoento upė. Upė šalia Trojos, kur vyko Homero epų veiksmas.
11 eil. Askrà. Miestelis, kuriame gimė Hesiodas. Laukai ir pjautuvas – nuoroda į veikalą Darbai ir dienos (Google it!).
12 eil. Bãtas. Kirėnės įkūrėjas, kur gimė Kalimachas – čia akcentuojamas jo pomėgis mandriems metrams.
15-16 eil. Sofoklio koturnai. Koturnus nešiojo tragedijų aktoriai. Aratas poemoje Reiškiniai aprašė viską, kas susiję su dangumi ir jo kūnais.
17-18 eil. Visi minėtose eilutėse išvardinti personažai figūruoja Menandro komedijose.
19 eil. Enijus (239-169 iki Kristaus). Vienas romėniškojo istorinio epo pradininkų, kuo pasižymėjo labiau, negu savo poetine kalba. Akcijus. Respublikos laikotarpio tragedijų autorius. Pasižymėjo kaip „pompastiškas“ kūrėjas.
21-22 eil. Markas Terencijus Varonas. Taip pat žymus savo elegijomis, kaip ir Ovidijus. Čia – užuomina į neišlikusią poemą apie argonautų žygius. Esono sūnus – Jasonas (Google it!).
23-24 eil. Lukrecijus. Kaip ir Ovidijus, Principato epochos autorius. Žymiausias veikalas – filosofinė poema Apie daiktų prigimtį, kuriame teigiama, jog pasaulio pabaiga – tai jo susiskaldymas į atomus.
25-26 eil. Publijus Vergilijus Maronas. Sukūrė Georgikas, kuriose figūruoja piemuo Tityras. Ir Eneidą apie tai, kaip Veneros sūnus Enėjas pabėgęs iš Trojos įkuria pirmąsias gyvenvietes Apeninų pusiasalyje. Paminėtina Trojos karo priežastis, ir atitinkamai, dėl ko duota Romos miesto ir valstybės pradžia – tai Ovidijus dažnai naudoja kaip Romos identifikacijos aspektą: Roma netiesiogiai buvo įkurta dėl žmonos (Helenos) neištikimybės savo teisėtam sutuoktiniui.
28 eil. Tibulas. Dar vienas žymus Augusto epochos Romos elegijų kūrėjas.
30 eil. Likoridė. Romos elegijos pradininko, Galo (kūryba išliko fragmentiškai) mylimoji, kuriai adresuotos jo eilės. Kiekvienas elegijų kūrėjas turėjo išgalvotą ar realią mylimąją. Ovidijaus poezijoje šį vaidmenį atlieka Korina.
34 eil. Tagas. Upė Luzitanijoje, kurioje buvo išplauta labai daug aukso.
35 eil. Viena iš Apolono funkcijų – globoti poetus ir jų įkvėpimą (+mūzos). Originalo tekste paminėtas Kastalijos šaltinis, kurio viena iš funkcijų – dovanoti poetams įkvėpimo.
37 eil. Mirtų vainikas. Vienas iš Apolono ir jį garbinančiųjų simbolių.

[įrašo pabaiga]