Visi tekste pavartoti vardai parinkti atsitiktinai.
Pirmą kartą Vertėjas suįžūlėjo: nūn malonusis skaitytojas priverstas pradėti skaityti nuo paaiškinimų, kurių nedaug, bet jie reikalingi. Nes vaško lentelių galima rasti tik kinų gamybos suvenyrų krautuvėje kur nors prie eilinės šventyklos griuvėsių bet kur į pietus nuo Austrijos. Su pigaus metalo stiliumi (rašymo įrankis vaškui, lot. stilus). Tai buvo pirmasis paaiškinimas. Dar du žemiau.
Pirmasis. 10 eilutė. Nuokana. Tai labai nuodingas augalas, augantis ir Lietuvoje. Be to, Lietuvoje jis laikomas vienu nuodingiausių. Panašus į barščius, tik mažesnis. O dar ir medus iš Korsikos pasižymėjo savo kartumu.
Antrasis. 20 eilutė. Romėnai pelėdas ir apuokus laikė blogų pranašysčių ženklais.
Ir dar pusė paaiškinimo. Prisimenate Napają? Žiūrėkite 11-os elegijos paaiškinimą, kodėl ne Napė (gr./lot. Nape).
O dabar – įžanginis tekstas.
Neseniai buvo paskelbti pakviestųjų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose sąrašai, o rugsėjį prasidės kamščiai. Dėl jaunų vairuotojų, bijančių šešių eismo juostų Karaliaus Mindaugo prospekto. Nemuno ir Neries santaką užtvindys pirmapradis švelnumas, glamonėjantis slaptus pirmakursių geismus (šalia – Vertėjo motinos maitintojos Laikinosios sostinės fakultetas). Ir gal koks finansų technologijas studijuosiantis jaunuolis (pavadinkime jį Petru) išgimdys gražią žinutę filologiją/reklamą (būna ir taip) studijuosiančiai Danutei, Birutei, ar Sonatai. Ir gaus neigiamą atsakymą. Nes kibernetinį saugumą studijuosiantis studentas Juozas parašė gražesnę žinutę. Be to, jis kaunietis, ir jo tėtis turi siuvimo manufaktūrą (fabriku nepavadinsi) pramoninėje Vilijampolės dalyje. Kasdien vakarą nusiveš prie Jachtklubo, kur šalia marių motelis sielos (jau tikrai ne kūno) poreikiams patenkinti. Ką darys studentas Petras? Teisingai, prakeiks telefoną, nes čia telefonas kaltas kad jo simpatija (-os) jam atsakė, kad jau užimta (-os) ir nieko nebus. Toliau tėkš jį į sieną (nes ne iPhone‘as, o kažkoks akcijinis Samsungas) ir nusivils savimi, mat viskas, ką turi informacinio saugumo studentas Juozas – tai tėvo turtas, kurio studentas Petras neturi. Nuoširdusis Petras pralaimėjo. Kas galimai atsitiks studentui Petrui vėliau, t.y. jo potencialaus brendimo ir vyriškėjimo istoriją galite nuspėti iš ankstesnių elegijų įžanginių tekstų.
Iš Karaliaus Mindaugo prospekto sukite dešinėn (Birštono g.), vėl dešinėn (Savanorių pr.), važiuokite tiesiai, galiausiai pasiekę įvažiavimą į magistralinį kelią A1 (E85) – vėl į dešinę. Ten – sostinė. Pilni barai pirmakursių. Teisės ir ekonomikos studentai užgožti būsimųjų filologų, filosofų, semiotikų, ir, hm, dar nėra tokios studijų programos, kaip literatūros technologijos? Šiuo atveju jaunas geismas įgyja vilnietišką atspalvį. Čia įmanomas ir laiškas. Technika su obuoliuku čia greičiau reiškia provincialumą. Visi tėvų turtai (galimai tėvai turi greitųjų kreditų bendrovę Naujojoje Vilnioje) skiriami dirbtinai pasendintiems drabužiams, labai brangioms užrašų knygelėms, kuriose galima rašyti rožines eiles gulint ant žolės prie barbakano, na, dar juostiniams fotoaparatams ir pseudosenoviniams dviračiams už naudoto vidutinės klasės automobilio kainą. Nes jauku, miela, ir nuoširdžiai dvasinga. Ir, surprise surprise, saugo mūsų gamtą. Kodėl potencialus geismo objektas pasirinko iš mažesnio miestelio atvykusį studentą Vytį, o ne tokį patį pirmakursį, be to, gryną vilnietį Andrzej (šiaip jis iš Nemenčinės)? Juk studentas Vytis neturi dviračio bei plėšytų kelnių (Andrzej jau įsigijo). Marškinukus (regular fit) perka Humanoje, ir namie prisiuva trūkstamas sagas kartu užlopydamas plyšusią kojinę. Dirba po paskaitų: geras užsienietiškas mokslinis leidinys su shipping‘u kainuoja.
Nes studentas Vytis, hm, kaip čia pasakius, skaitė Ovidijų, vėliau pradėjo skaityti ir kitus klasikinius tekstus. Tai nulėmė jo studijų pasirinkimą. Jis nevyniojo žodžių į papirusą, gavęs neigiamą atsakymą iš dailios sostinės centre užaugusios svajotojos su juostiniu fotoaparatu ant kaklo, nekeikė popieriaus kaip Ovidijaus dvyliktosios elegijos veikėjas. Tiesiog „atsitiktinai“, mažyčiame universiteto kiemelyje, prie plastikinio angelo, arba, kur nuolat užrakinti vartai priešais Pilies gatvės „Aibę“ ir rūksta nikotino debesys, surado to laiško adresatę. Ir „tarp kitko“ paklausė: ką vakare? Gal kartu pasimokom graikų?
Šiuo tekstu Vertėjas sveikina visus įstojusius į klasikinės filologijos studijų programą. Lai veneriniai nuotykiai (nepainioti su ligomis) aplanko jus tarp bemiegių vertimo naktų. Ir nebūkite liurbiais.
Elegija – žemiau. Paaiškinimai – aukščiau.
Verkite mano lemties: beširdės grįžo lentelės.
Žodžiais prabilo liūdnais: šiandien tikrai nevalia.
Štai pranašingi ženklai: namus paliekant Napaja
Pirštais sukliudė staiga slenkstį laukan eidama.
5 Vėl namo išsiųsta nepamirški peržengti slenkstį,
Kojas aukščiau atidi kelki įėjus namo.
Eikite sunkios šalin, pragaištingos lentelės, pradinkit,
Vaške, dinki taip pat – liūdną žinutė siunti.
Surinktas tu buvai Korsikoj bitės nuodingos,
10 Medų ištraukus kuri nuokanų baltuos žieduos.
Dažas raudonas tave nudažo giliai įsigėręs,
Bet tikroji spalva – kraujo raudonis baugus.
Numestos gatvėj gulėkit ramiai, nenaudingos lentelės,
Traiško medieną tegul ratas vežimo sunkaus.
15 Tą, kuris pavertė jus lentelėm iš medžio išpjaustęs,
Kaltinu – ranką turįs suterštą šitas žmogus.
Medis vargšo anas pasikorusio kaklui tarnavo
Budeliui teko iš jo kruviną kryžių sukalt.
Davė šešėlį jisai apuokui, giedančiam dusliai,
20 Leido perėti viršuj savo pelėdoms šakų.
Negi sudėti eiles lentelėse meilės galėjau,
Joms patikėjęs nunešt poniai švelniausius žodžius?
Būčiau užrašęs geriau jose priesaiką teismo bereikšmę,
Ją lediniu balsu liudyt atėjęs skaitys
25 Šios lentelės tegul nešioja mokesčių dydį,
Verktų gobšuolis kurį savo nušvietęs žvilgsniu.
Kaip gi galėjau pamiršt – po dvi jus neveltui sujungė:
Porinis skaičius gerų lemti negali žinių.
Ką supykęs pasiūlyt galiu – baltasis pelėsi!
30 Duotas senatvės greičiau vašką dažyki baltai!
[įrašo pabaiga]
Published by