Kas slypi tavyje, mažute?
Asociatyvus paveikslėlis pagal užklausą „Dipsas“, arba „Hellenistic old woman“.
Tai – Dipsadė. Sena, išgėrusi viešnamio savininkė, atitinkanti helenistines grožio ir bjaurumo (bjaurumo grožio?) ribas. Ji taip pat moka burti (yra kaimietė blogąja prasme), tvarkyti administracinius turimo viešnamio reikalus, o kol jaunystėje atitiko klasikinio periodo Graikijos meną, taip pat viliojo svetimus sutuoktinius. Su Dipsade bandyta susidoroti dažnai ir įvairiais būdais. Klasikinė Graikija tai darė gėrio ir grožio sampratos pagalba. Kristus su visa Trejybe skleidė agape (NE amor). Semitų tautos bandė užmėtyti akmenimis. Vienoje Romos valstybės provincijų ją bandyta nukryžiuoti, tik galiausiai paaiškėjo: nukryžiavo ne Dipsadę, o Išganytoją (lat. Falsum epicum, britt. Epic fail). Mūsų dienomis Dipsadę bandome stabdyti neigdami bet kokį smurtą prieš bet ką, tačiau galiausiai patys kaktomis atsiremiame į Dipsadės geismą. Bandome mylėti visą pasaulį, kurti grožį ir gėrį, auginti šuniukus iš prieglaudos, tačiau vieną dieną pamylime geriausio draugo merginą (netyčia, iš geros širdies ir padauginę alkoholinių gėrimų) ir vėl atsiremiame į beribę Dipsadę (toliau sakydami, kad didžiausia dorybė gyvenime – tai pasaulis be anglies dioksido ir plastiko). Tu negali neigti Dipsadės. Nebent priimti ir kontroliuoti. Girdėjote Ovidijaus herojaus žodžių interpretaciją. Dėkokime Ovidijaus herojui.
Kaip kontroliuojame Dipsadę? Einame į klubą, susirandame vakaro nuotykį, apdovanojame šio nuotykio kūną malonumais, pirmadienį einame į darbą.
Kaip prasiveržia nekontroliuojama Dipsadė? Susirandame geriausią mumis pasitikintį draugą. Suviliojame jo merginą, paskui visas jos drauges. Tai padarome taip kokybiškai, kad visos minėtos merginos pasakotų apie tavo sugebėjimus, o dar geriau – išleidžiame dalį turto jos poreikiams. Geriausia – tokią dalį, kurios minėtasis draugas negalėtų sau leisti. Artimiausioje aplinkoje kyla daug sumaišties, ašarų, galimai – muštynių. Dipsadė prasiveržė ir patenkinta. Ji pasėjo skausmą ir keršto troškimą. Merginoms Dipsadė taip pat turi žodį. Jis – elegijoje (23–108 eilutės).
Šis personažas yra labai daugialypis, kaip ir elegija. Dalis jo savybių pateikta ir kituose vertėjo tekstuose. Šis šimtas eilučių – tikrai kietas riešutėlis.
Keletas pastabų (NE komentarų) palengvins skaitymą.
5 eilutė. Ajajos keruos. Ajaja. Mitinė sala, kurioje gyveno ir kūrė vienos žymiausių Antikos burtininkių: Kirkė, Kalipso, Medėja. Simbolizuoja visų Kūčių naktį kalbančių gyvūnėlių esmę.
5–18 eilutės. Off-topiniame tekste #2 daug rašyta apie provincialumą, provincijos mitus ir jų santykį su Romos miestu. Skaityk, mėgaukis, interpretuok, ieškok tiesos.
23–108 eilutės. Tiesioginė Dipsadės kalba. Tiesiog primename.
29 eilutė. Marsas (kaip planeta) konvencinės astrologijos užuomazgose paprastai neša laimę, priešingai, nei Venera. Eilutėje – viskas atvirkščiai. Fun fact: Venera atitinka šiuolaikinį mergelės zodiako ženklą, kuris tikrai ne visuomet pritaikytas amor dalykams, greičiau planuotai vaikų gamybai pagal iš anksto sutartą ir abiejų partnerių/sutuoktinių pasirašytą tvarkaraštį.
39 eilutė. Titas Tatijus. Valdė sabinus tuo metu, kai Romos miesto vyrai pavogė sabinų tautos moteris, idant #utiutiu (tai įvyko vėliausiems mitiniams laikams ribojantis su anksčiausiais istoriniais). Mokantieji klasikines kalbas žino šį epizodą iš mokomojo teksto Rapina Sabinarum. Nemokantieji ir nesimokę gali skaityti Vikipediją.
41 eilutė. Valdant Oktavianui Augustui Romoje įsivyravo taika, kitaip žinoma, kaip Pax Augusta.
42 eilutė. Enėjas, kadangi jam nulemta, palikdamas seksualiąją Didonę ir priversdamas ją nusižudyti įkūrė Romos pirmtakę. Šiuo metu (t.y. Ovidijaus herojaus laikais ir jo išgyvenamoje tikrovėje) viskas veikė „atvrkščiai“ – tai, ką Enėjas paliko, Roma įgavo.
44 eilutė. Zodiako ženklas mergelė?
47–48 eilutės. Penelopė – tradicinis ištikimybės pavyzdys (Homeras, Iliada, Odisėja, Vikipedija). Dipsadė viską apverčia aukštyn kojomis. Corneus arcus (raginis lankas) čia gali reikšti lenktą ir kietą [N-18] šitaip paversdamas Penelopę ciniškumo (moderniąja prasme) ir siekio seksualiai pasitenkinti įsikūnijimu.
Toliau – elegija.
Jeigu kuris minioje sąvadautoją trokšta pažinti,
Klausos tegul! Yra senė, Dipsadė vardu!
Memnono juodo mamos – neveltui šį vardą ji gavo –
Negeba žirgus regėt visad apsvaigus rausvus.
5 Burtus moka jinai, Ajajos keruos nusimano,
Verčia jos menas sroves upių tekėt atgalios.
Žino puikiausiai žoles, ir geba sukutį siūbuoti
Siūlu, kumelės naudot išskyras moka karštos.
Jai panorėjus dangus debesų užsiniaukia daugybe,
10 Jai panorėjus, diena spindi padangėj giedroj.
Spindinčias kraujo spalva žvaigždes, patikėki, regėjau;
O mėnesienos veide kraujo raudonį mačiau.
Įtariu, tamsą nakties ji skrodžia niūriausiais šešėliais,
Kūną senyvą tuomet paukščių padengus pūkais.
15 Įtariu – sklinda gandai – kad spindi jos dvigubos akys,
Sudvigubėjęs vyzdys vis žaižaruoja šviesa.
Protėvių šaukias jinai per kartas iš mirties karalystės,
Žemės kietumą kapų skaldo ilgai burdama.
Pasižadėjusi sau vedybinius guolius suteršti;
20 Ir nestokoja burna tarti žalingus žodžius.
Atsitiktinė jėga man leido jo liudyti kalbą –
Šitaip prašneko, kuomet, saugojo durys mane:
„Vakar, manoji šviesa, patikai turtingam jaunuoliui,
Užsikabinęs paleist negeba tavo akių.
25 Kaip nepatikti gali? Nepasiekiamas tavo dailumas;
Vargšė, formas dailias tinkamai reik prižiūrėt.
Tiek turėki sėkmės, kiek kūnas dailus, palinkėsiu,–
Tau praturtėjus negrės man nugyventi skurde.
Priešiška Marso žvaigždė praeity tau buvo kenksminga;
30 Marsas išėjo, nūnai tau palanki Venera.
Gelbėja ji, pažiūrėk! Tavęs turtingas meilužis
Geidžia ir tavo reikmes ieško patenkint kelių.
Veidas jo savo grožiu tavajam gali prilygti,
Jeigu tavęs nepapirks, gali patsai parsiduot.
35 Veidas išraudo staiga: „išrausti tau dera, bet tyčia
Rausti naudinga yra – gėda tikroji pakenks.
Jeigu kukliai žemyn žiūrėsi akis panardinus,
Priverstas bus atsakyt kiek sumokės už tave.
Tatijui valdant galbūt nenorėtų nešvarios sabinės
40 Padovanoti save vyrų daugybei naujų.
Marsas kovoja nūnai svetimšalių žvangančiais ginklais,
Savo Enėjo mieste valdo meili Venera.
Dailios šėlioja; dora nebent liktų kurios neužkalbins,
Jei ne kaimietė drovi – gali pakalbint pati.
45 Tas reikėtų atmest, kurių raukšlės veidus dabina,
Raukšlės sutrukdo dažnai nusikaltimui įvykt.
Vyrus pradėjo bandyt Penelopė, laikančius lanką,
Mūšį laimėjo tasai, lankas raginis kieno.
Amžius paikasis slapčia prabėga, ir nieko nelieka,
50 Tarsi upelio vanduo grįžti negali atgal.
Varis blizga tiktai naudojamas, geras drabužis
Trokšta dėvėjimo, ir teršia namus tuštuma.
Grožis be panaudos pasensta, nepaimtas likęs,
Gali ir vienas ir du poveikį mažą turėt.
55 Daugeliui esant daugiau uždirbsi – mažiau pavydėsi.
Grobį gausesnį vilkų gali sugauti gauja.
Ką, išskyrus giesmes suteikia tavasis poetas?
Tūkstančius meilės eilių gali nebent dovanot.
Dievas kūrėjų eilių spindėdamas aukso apsiaustu,
60 Darniai auksuotas stygas savo užgauna ranka.
Tau dovanojęs turtus didingesnis už didį Homerą;
Tik manimi patikėk, duoti yra sumanu.
To, išsipirko kuris sau laisvę turtais – neniekink.
Vergo gipsuoti ženklai nėra tikroji kaltė.
65 Neapsigauki, namų svetainėje vaško statulom.
Vargšas lai neša šalin protėvių savo stabus.
Jeigu kuris dailus ir nori dykai sanguliauti,
Randa šaltinį tegul, tau ką galėtų suteikt.
Kainą mažesnę paskirk, kol spendi spąstus jaunuoliui
70 Bus kai pagautas, paklust verski saviems papročiams.
Meilę vaidink – nepakenks, tik neleisk tavimi abejoti,
Saugokis meilės dykos – turi jinai atsipirkt.
Aistrą atstumki dažniau. Suvaidink, it galvą skaudėtų,
Kaltink Izidę, lai ši būna siuntėja skausmų.
75 Kartais ir guolin priimk – mylėt nesiliaus susilaikęs,
Meilė idant atstumta nebepradėtų silpnėt.
Meilei kurčios išliks, o duodančiam atviros durys,
Priimtas girdi tegul lovoj atstumto žodžius.
Lyg įsižeistum pati, supyk įsižeidus meilužiui,
80 Tavąją kaltę tegul jo užgesina kaltė.
Pykti ilgai negalvok, nepadeda delsti supykus:
Laikomas pyktis ilgai verčia dažnai nesutart.
Priverstos akys tegul išmoksta nevaržomai verkti,
Kad sudrėkinti žandai būtų ir vyrui, ir tau.
85 Jeigu meluoji, nedrįski bijot pažadų netesėti,
Meilės uždengus ausis meilės žaismus Venera.
Vaidmenį gudriai vaidint paruoški tarnaitę ir vergą,
Kai meilužius tavus mokytų, ką dovanot;
Sau truputį tegul išprašo – kiekvienas po šiaudą,
90 Greitai gali surinkt kupetą didžią šiaudų.
Mylintį griebia tegul motina, auklė ir sesė;
Grobį greitai surinks prašančių rankų gausa.
Jeigu mažai priežasčių dovanų išprašyti – priminki
Dieną gimimo: pati jį pavaišink pyragu.
95 Saugokis, saugiai mylėt neleiski jam be varžovo,
Vengiant varžybų ilgai meilė negali užtrukt.
Vyrišką apdarą mato tegul išmėtytą lovoj,
Kaklas pamėlsta tegul nuo žaismingumo ženklų.
Rodyk gėrybes, kurias atsiuntęs kitas meilužis,
100 Jeigu tokių neradai – gatvės Šventosios ieškok.
Daug nusigvelbus sakyk, kad visko nedovanotų,
Skolintis imki tuomet, tik niekada negražink.
Džiuginki jį kalbomis, vis meilinkis, protą aptemdyk,
Juk pražūtingi nuodai lieka užpylus medum.
105 Viską atlikus ką man patirtis suteikus didžiulė
Jeigu žodžių manų vėjų dvelksmai nenuneš,
Esant gyvai maloninga kalba mane paminėsi,
Kad numirus lengviau būtų maniems palaikams.„
Balsas kol liejos, mane išduoti spėjo šešėlis,
110 Vos galėjau laikyt savo ramybėj rankas.
Nesudraskytų idant jos raukšlėtų žandų, dėl girtumo
Visad raudonų akių, gausiai randuotų žandų.
Tau tesuteikia dievai benamę beglobę senatvę!
Amžiną šaltį žiemos, troškulį be pabaigos!
[įrašo pabaiga]
Published by