Mielasis skaitytojau,
kuo nori būti šiuolaikinis žmogus? Prieš Tau savo smalsiomis maištaujančiomis akimis nužvelgiant kitą Ovidijaus elegiją, pateiksime nedidelĮ hipotetinį klausimyną su galimais statistinio lietuvio atsakymais, pažymėtais kita spalva.
- Kuo tu nori būti?
A – teisininku
B – verslininku
C – ekonomikos specialistu
D – vyriausiuoju vadybininku
E – vienas iš aukščiau išvardintų variantų
- Kokioje šeimoje norėtum užaugti?
A – mokytojo
B – dėstytojo
C – pasiturinčio, 90-aisiais „susikalusio“ pinigų iš prekybos „egzotiškomis“ kiniškomis prekėmis „Urme“ (Kaunas) arba Gariūnuose (Vilnius).
- Kiek nori uždirbti?
A – iki €1,5k
B – nuo €1,5k
- Kur norėtum gyventi (jeigu Lietuvoje)?
A – Vilniuje
B – Kaune
C – Klaipėdoje
D – Šiauliuose
E – Panevėžyje
- Kokioms merginoms norėtum būti patrauklus?
A – dailioms
B – turtingoms
C – dailioms ir turtingoms
Taigi, mielasis skaitytojau, jeigu tavo atsakymai galėtų sutapti su pateiktais aukščiau, tarp tavęs ir eilinio jauno romėno skirtumų tikrai nėra itin daug. Tiesa, tarp „prestižinių“ romėnų profesijų šalia siūlomų Tau savo vietą užima tarnavimas kariuomenėje (Lietuvoje in progress) bei užsiėmimas žemės ūkiu (Lietuvoje not in progress).
Ovidijus, jo herojus ir jo Miestas turi kitas dorybes, numatančias tyrus bei kūniškus jausmus be užuolankų rodomus giesmėse Amorui. Švelnus virpulys „netyčia“ palietus merginos kūną demonstruoja skirtumą inter Romam Ovidii ir (et) Romam Augusti. Savojoje Romoje Ovidijus ieško, apie ką svajoti ir ko siekti. Tai – ne teisininko ar karžygio karjera: krūtinėje įsmigusi meilės dievo strėlė naująjį Kupidono vergą verčia ieškoti vienintelės siekiamybės. Tai – ne krikščioniška siekiamybė rasti gyvenimo meilę su vestuvių atributais, vaikais ir kitais žudančiais amor dalykais.Poeto herojus dairosi siekiamybės, kurios nuolat norėsis. Be laimingos pabaigos,tarsi tai nerealizuota mokyklos svajonė, kurią galiausiai gavo didžiausias mokyklos pasipūtėlis, krepšinio komandos pažiba, vyresnėje klasėje besimokantis alpha-patinas. Tai siekiamybė, kurios garbei jaunuolio patalynę mama skalbia dažniau.
Vėliau poetas parašys net tris knygas, padėsiančias nepamesti siekiamybių. Tačiau kol kas, mielasis skaitytojau, mėgaukis. Tavo dėmesiui jau trečiasis pirmosios elegijų knygos tekstas, kuriame Ovidijus ieško medžiagos ir įkvėpimo giesmei apie geismą.
Prašymas doras: tegul mergelė, pavergusi širdį
Verčia pamilti mane, ar įsimyli pati!
Ei, mano norai galbūt dideli – tiesiog leistų mylėti,
Vis Kiterietės meldžiu prašymus mano išgirst.
5 Nesibodėki priimt tarnausiančio daugelį metų,
Nesibodėki priimt mokančio meilės tyros.
Protėvių mano vardai nėra labai iškalbingi,
Raitelis kūrė kaipmat pradžią visos giminės,
Mano apdirbti laukams nereikia arklų daugybės,
10 Tvarko abudu tėvai savo saikingai turtus:
Febas, mūzos užtat devynios ir vyno kūrėjas
Mano Amorui eiles iškalba savo paskirs:
Savo tikėjimu be išimčių, papročiais dorybingais,
Paprastu atvirumu, gėdos raudoniu tyru.
15 Tūkstantis meilių ne man, ne man lengvabūdiški šuoliai,
Tu, jei ne kvaila tikėt, ilgus rūpėsi metus.
Su tavimi – nesvarbu, kur seserys giją sukirptų –
Liesčiau tave kol kentėt verstų manoji mirtis.
Audiniu tapki eilėms idant mano giesmės laimingos
20 Gimtų ir būtų verta jų sukūrimo dingstis.
Mini juk žodžiai giesmių Ijò, ragų ji bijojus,
Baltu paukščiu netikru buvo kita pavergta,
Jaučio pavidalas ant nugaros per jūrą nunešęs
Tą, kuri rankom skaisčiom spaudė lenktuosius ragus.
25 Lygiai taip pat apie mus platusis giedosiąs pasaulis,
Mano ir Tavo vardus amžiams eilutės susies.
Idant skaitymas būtų malonesnis, atkreipk dėmesį:
Ketvirtoji eilutė. Kiterietės vardu vadinama Venera: Tavo gero sekso, bei to, kas nutinka prieš ir po, globėja.
Aštuntoji eilutė. Raitelių luomas – tai ne visai paprastą paprasto žmogaus gyvenimą gyvenantys Romos žmonės (vidurinioji++ klasė, kurios atstovai gali turėti extra privilegijų bei užimti daugiau pareigybių).
Vienuoliktoji eilutė. Febas (Foibas) – romėniškasis Apolono vardas. Savo lyra kartu su devyniomis mūzomis įkvėpdavo poetus. Devyniomis mūzomis.. Dionisas (Bakchas) taip pat įkvėpdavo, juk jis vyno ir pamišimo dievas.
Devynioliktoji eilutė. Kiekvienas, tiek graikų, tiek romėnų elegijų kūrėjas turėjo savo adresatę, kuri nebūtinai egzistuoja realiame pasaulyje. Ovidijus savo eiles skiria Korinai – vienai Lesbo salos poečių.
Dvidešimt pirmoji eilutė. Ijò ir Dzeusas paišdykavo. Už tai Dzeusui teko slapstyti Ijò nuo savo teisėtos žmonos paverčiant balta karve (juk santuokoje nėra amor).
Dvidešimt antroji eilutė. Leda. Dar vienas Dzeuso nuotykis. Pastarasis, norėdamas ją suvilioti ir nenužudyti savo galinga aura (paprastai mirtingųjų akys neatlaiko dievų pavidalo) pasivertė gulbe.
Dvidešimt trečioji eilutė. Europė. Eilinis Dzeuso nuotykis. Pasivertęs jaučiu savo siekiamybę išsivežė į Kretą.
[įrašo pabaiga]
Published by