Šiai elegijai tinka prieš tai publikuotos, 9 „A“ elegijos įžanginis tekstas, kurį galite rasti čia. Šios elegijos eilučių numeracija prasideda skaičiumi „25“, nes skirtingi leidiniai 9 „A“ ir „B“ elegijas traktuoja arba kaip vieną, arba kaip dvi atskiras elegijas.
[intentionally left blank]
Continue reading „Devintoji „B“ Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“
Pastaba: Įžanginis tekstas skirtas 9A ir 9B elegijoms. 9B elegiją išvysite greitu metu.
Pastaba: priklausomai nuo verčiamo lotyniško teksto šaltinio (t.y. leidinio originalo kalba), devintoji elegija pateikiama kaip vientisas tekstas, arba skirstoma į 9a ir 9b dalis (būtent toks yra Vertėjo turimas šaltinis). To priežastis – turinys: viena pusė kaltina Kupidoną nelaimingos meilės strėlėmis kankinant elegijos herojaus draugus, kita – maldauja tęsti kankinimą [pastabos pabaiga].
Žemiau pateiktas abejoms elegijoms skirtas įžanginis tekstas. Continue reading „Devintoji „A“ antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija.“
Vietoje įžanginio teksto pradžioje – keli paaiškinimai.
[intentionally left blank]
Continue reading „Aštuntoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
Viruso akivaizdoje, 7-ąją elegiją išvertęs Ovidijaus Vertėjas norėjo rašyti apie viršutiniame dangoraižio aukšte, apartamentuose ką tik pasimylėjusią porą, žiūrinčią pro didžiulį langą į degantį miestą, kupiną sirenų ir kitokių panikos garsų. Ant staliuko šalia lovos prirūkyta peleninė ir dvi ne iki galo išgertos viskio taurės su baigiančiais tirpti ledukais. Du nuogi apsikabinę kūnai vidurnaktį paskelbto karantino akivaizdoje pašnibždomis skaito Apreiškimą Jonui. Originalo kalba. Su lotynišku kritiniu aparatu. Continue reading „Septintoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
Skiriama patologinėms gyvūnėlių mylėtojoms ir kenčiantiems jų vaikinams.
„Aš tau neleisiu teršti Perlos sielos“, – tarė ji tavo kūnui atsiskyrus nuo jos kūno bei ieškant sauso pagalvės lopinėlio prakaitui nuo kaktos nusibraukti.
Perla galėjo būti jos močiutė. Ar jos bestukė. Ar pūskė. Ar kitas svarbus žmogus. Tačiau, viso labo, tai buvo pelė. Maža balta, tuo metu jau nelabai gyva pelė. Tą pelę praeities perspektyvoje jai buvo padovanojęs ne siena, patrauktas šalin dar ganėtinai jauno Ovidijaus vertėjo, tuo metu pirmą kartą patraukusio sieną ir pasijautusio all win pozicijoje. Plius 9000+ galios taškų už epochą: bundantis leftizmas baigiantis antrajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Tik vėliau vertėjui buvo pasakyta: nieko nesakyk, nedrįsk teršti jos sielos. Užuot viduje nusijuokęs jaunas, tik klasikinių kalbų pagrindus pažinęs jaunuolis dar kartą patenkintų patologinę gyvūnų mylėtoją ir savo ego, priėmė tai rimtai. Matyt, buvo kvailesnis už Ovidijaus herojų.
Continue reading „Šeštoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
(Fons: http://urbandictionary.com)
Vertėjo laiškas (ne)liurbiui. Greičiau, pačiam sau.
Mielas ambicingas jaunuoli iš Kauno!
Prieš metus, gruodžio mėnesį tu ėjai lemputėmis padabinta gatve. Švelnumo buvo pilna tavo širdis, antinksčiai (adrenalinas), kepenys, ir klyno turinys. Ji atrodė, protinga, ambicinga, savarankiška. Ne pagal metus. Labai jauna ir nuostabi. Mažutė, kurią norėjosi suvalgyti kaip mažą saldainiuką. Norėjosi jai suteikti visą pasaulį, parodyti jai tą šio pasaulio mastą, kurį atradai skaitydamas klasikinius tekstus, pasisodinti šalia savęs į tolimus kraštus skrendančiame lėktuve, kai nepažįstamo miesto švieselės lėktuvui leidžiantis glostytų jus abu lyg Kalėdinė eglutė, kurią papuošėte kartu, o ją papuošus įvyko pirmasis jūsų bučinys.
Continue reading „Penktoji Antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
Sveikas, mielasis skaitytojau!
Kauno miestas ir ruduo užvertė šaltu naktiniu vėju ir pirmaisiais geltonais lapais bergždžią vasaros ekstraversiją.
Vasarą Vertėjo miestas buvo pilnas fiziškai patrauklių bei žvilgsniui prieinamų kūnų. Nūnai – simpatiškų, patrauklių, liepsnojančių merginų akių, grįžtančių į savo mažyčius pasaulius saulei pasislėpus už Neries ir Nemuno bučinio vietos. Medžiai dar žali, bet visi miesto klimato kaitos įrankiai su kelių litrų varikliais skleidžia rūką, nuspalvinantį Vertėjo miestą nepakartojamu atspalviu. Taip gimsta nuostabus tercetas: miestui būdingas rūkas, besileidžiančios saulės perkusija, kylantis padidinto geltonumo mėnulis ir automobilių bei gatvės apšvietimo sukelti šviesos efektai. Continue reading „Ketvirtoji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
[tiesioginė kalba]
-Ar jums reikia šiaudelio?
-Kodėl klausiate?
-Mūsų greitojo maitinimo įstaiga nuo šio mėnesio ima laikytis planetos išsaugojimo politikos: mes duodame šiaudelius tik tuomet, kai klientai paprašo.
-Tai tuomet reikia.
-Bet juk planeta mirs.
-Matot tą Mersą?
-??
-Jis suvartoja 15 litrų benzino vienam šimtui kilometrų. Dabar prašau man atleisti, tačiau nenorėčiau šiuo metu mėgautis Jūsų kompanija idant pasimėgaučiau Jūsų maitinimo įstaigos tiekiamu greituoju maistu.
[tiesioginės kalbos pabaiga]
Continue reading „Trečioji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
Ištrauka iš realaus laiško, skirto Vertėjui gūdžiais būvimo liurbiu laikais.
[…] melavau tau, nes labai bijojau tave prarasti iš meilės… norėjau apsaugoti tave… o dabar atsitiko tai, ko labiausiai bijojau: tu dingsi iš mano gyvenimo. Esu labiau už viską tau dėkinga už laiką, kelionę į Tailandą, išleistus pinigus, o labiausiai – už meilę, kurią man padovanojai. Suprantu, kad mano žodžiai niekada nieko neatpirks, tavo skausmą gali išgydyti tik kitas žmogus, o aš net negaliu pagalvot apie kažką kitą šalia tavęs. Tikiuosi, ilgai nelaikysi pykčio, nes (meluodama – red. past.) norėjau tik tave apsaugot, o mylėjau labiau už viską… […]
Ištrauka pateikta skaitytojo loginiam mąstymui patikrinti.
Continue reading „Antroji antrosios Ovidijaus Amorų knygos elegija“
Skiriama mielam ir ambicingam jaunuoliui (tikriausiai) iš Kauno.
Norisi didybės? Norisi išgelbėti pasaulį nuo vėžio, AIDS, transporto spūsčių, gamtos taršos ar bado Juodajame žemyne? Gerai. Nes būtent tam tikrų siekių turintys jaunuoliai yra tikslinė klasikinių tekstų auditorija. Liurbiai niekam nėra įdomūs nei nūn, nei prieš dvidešimt amžių.
Klasikiniai tekstai papuoš ir praturtins tave, o su jais susijungus tavo ambicijai ir ego tapsi naujuoju mokslo, meno, ir atsinaujinančio Kauno sekso simboliu (intelligence is sexy, yeah).
Kitas dalykas – gal padarom pertrauką?
Continue reading „Pirmoji antrosios Ovidijaus „Amorų knygos elegija““